Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paramą gavę jaunieji ūkininkai džiaugiasi suteikta galimybe įkurti modernius ūkius.
Jaunimas lieka kaime
Mažiausioje Elektrėnų savivaldybės ir net visos Lietuvos seniūnijoje – Beižionyse – ūkininkauja jaunasis ūkininkas Linas Sidaravičius. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo sutikti beižioniškiai, jų seniūnijoje yra stipri bendruomenė, kurios nariai noriai rengia įvairiausius projektus ir į kaimą pritraukia daug investicijų. Be to, aktyvūs vietos žmonės laisvalaikiu gražina aplinką ir varžosi, kuris savo kaimui daugiau duos naudos.
Ūkininkui L.Sidaravičiui prieš keletą metų seniūnas Mindaugas Makūnas įteikė apdovanojimą už pažangų ūkininkavimą ir naujų technologijų diegimą. „Nežinau, lyg nieko ypatingo nepadariau, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ūkininkas, – bet vis tiek buvo malonu, kad buvau pastebėtas ir įvertintas.“
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius, jaunieji ūkininkai gali efektyviau prisitaikyti prie naujų technologijų ir prie naujos konkurencingos aplinkos, jie siekia naudotis mokslo ir technikos žiniomis. „Gavę paramą pagal jaunųjų ūkininkų skatinimo programą, jie prisideda prie žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo, – sakė jis. – Be to, ši priemonė jaunus žmones skatina pasilikti kaime, nes, įgyvendinus priemonę, padidėja pajamos ir pagerėja jaunųjų ūkininkų šeimų bei kitų valdos narių gyvenimo lygis.“
„Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ padeda išlaikyti kaime jaunimą. Sužinoję apie galimybę gauti paramą, grįžta tie, kurie buvo išvykę į miestą. Grįžta net ir tie, kurie buvo išvykę laimės ieškoti į užsienį. Tokių turime 164“, – pasakojo J.Pupius.
Ūkiai didėjo
Gimęs ir užaugęs kaime L.Sidaravičius kreipėsi paramos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2009 m. gegužę ir ją gavo greičiau nei per pusmetį. Pasak jo, jokių neaiškumų nebuvo, reikalingų dokumentų paruošimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos vyko sklandžiai. Tuomet jam buvo 29 metai. Jis turi aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą, yra mechanikas-inžinierius.
Kad kurdamas mišrų ūkį gautų paramą, ūkininkas nuosavybes teise tuo metu turėjo valdyti ne mažesnį kaip 12 ha žemės ūkio naudmenų plotą, o per penkerius metus nuo paraiškos pateikimo įsipareigoti padidinti nuosavybes teise priklausantį žemės ūkio naudmenų plotą iki 20 ha. Jaunojo ūkininko L.Sidaravičiaus ūkis mišrus: jis augina javus, laiko 7 karves, jau turi 20 ha nuosavos ir 60 ha nuomojamos žemės.
Nauja technika
Už gautus kiek daugiau nei 138 tūkst. Lt L.Sidaravičius įsigijo žemės ūkio technikos: traktorių, šienapjovę ir kt. „Ūkyje turiu dar ir kombainą, – pasakojo jis. – Nors už paramą įsigijau baltarusišką traktorių, juo nesiskundžiu.“
Pasak J.Pupiaus, už paramos lėšas jaunieji ūkininkai dažniausiai įsigyja traktorius, kitų padargų, reikalingų įvairiems žemės ūkio darbams. Specialistas priminė, kad augalininkystės, gyvulininkystės ar mišraus ūkio savininkams buvo skiriama iki vieno tūkstančio, o sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystės, vaistažolininkystės ūkiams – iki dviejų tūkstančių eurų parama už 1 hektarą žemės ūkio naudmenų.
Nenukrypti nuo projekto
J.Pupius taip pat aiškino, kad paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gavę ūkininkai įsipareigojo įgyvendinti projektą per dvejus metus nuo paramos sutarties pasirašymo ir ne trumpiau kaip penkerius metus be Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidimo nekeisti veiklos pobūdžio.
„Jeigu prašydamas paramos ūkininkas įsipareigojo auginti galvijus, penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos ir turi juos auginti. O įsigytos įrangos per šį laiką be Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pritarimo negalima niekam parduoti ar išnuomoti“, – sakė ministerijos atstovas.
Be to, pasirašius sutartį, svarbu projektą įgyvendinti būtent taip, kaip parašyta sutartyje ar verslo plane. Paramos gavėjai privalo vykdyti visus įsipareigojimus, kurie numatyti sutartyje. Jeigu paaiškėtų, kad yra kokių nors su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesuderintų nukrypimų nuo projekto, dėl kurių keičiasi jo įgyvendinimo laikotarpis, apimtis, investicijos, paramos dalių išdėstymas ir dydis, mokėjimo prašymo pateikimo tvarka ir kitkas, gali būti priimtas sprendimas dėl paramos sustabdymo, neskyrimo, sumažinimo arba išmokėtos paramos grąžinimo.
Kitos sąlygos
Pasak J.Pupiaus, siekiantieji gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paraiškos teikėjai turėjo būti ne jaunesni kaip 18-os ir ne vyresni kaip 40-ies metų, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį ne daugiau kaip dveji metai iki paraiškos gauti paramą pateikimo.
Be to, pareiškėjas privalėjo turėti pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos, todėl kartu su paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos reikėjo pateikti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus. Reikiamo išsilavinimo neturintys jaunieji žemdirbiai per trejus metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo turėjo įsipareigoti įgyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą arba privalėjo išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.
Taip pat jaunasis ūkininkas kartu su paraiška turėjo pateikti ir ekonominį ūkio gyvybingumą įrodantį verslo planą. Šis dokumentas ir paramos paraiškos formos buvo supaprastinti, o 2010 m. net buvo parengta automatizuota šių dokumentų forma. Pateikiamuose dokumentuose reikėjo aprašyti pradinę kuriamo ūkio padėtį, svarbiausius ūkio plėtros etapus ir uždavinius, jau atliktas ar planuojamas investicijas, mokymąsi, konsultavimąsi ir kitą veiklą, reikalingą žemės ūkio veiklai plėtoti. Be to, pareiškėjas turi tvarkyti, o jeigu to nedarė, tai įsipareigoti nuo paraiškos pateikimo dienos tvarkyti buhalterinę ūkio apskaitą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Jaunųjų ūkininkų padaugėjo
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ iškart sulaukė populiarumo. Kaip papasakojo J.Pupius, jau 2007 m. buvo patvirtintos 643 paraiškos, o daugiausia paraiškų patvirtinta 2010-siais – 679. Daugiausia buvo išmokėta 2009 m. – net 91 840 tūkst. Lt.
Lietuvos stojimo į ES metais jaunųjų ūkininkų mūsų šalyje buvo 8 120, jie valdė 108 450 ha žemės. Šiuo metu 20 050 jaunųjų ūkininkų valdo 178 530 ha žemės.
Paramos paraiškų rinkimas pagal šią priemonę vyko 2007–2012 m. laikotarpiu, o 2013 m. dėl lėšų trūkumo paraiškų rinkti neplanuojama. „Nuo 2007-ųjų buvo patvirtinta 2 215 paraiškų ir jauniesiems ūkininkams išmokėta daugiau nei 290 mln. Lt“, – sakė jis.
www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...
Arūnas Daugėla
