Šiais metais Panevėžyje užfiksuotas jau antras atvejis, kai nepilnamečiai iš bendraamžių reikalauja „duoklės“ – pinigais, papuošalais, kitais daiktais. Anot pareigūnų, reikia skubėti imtis priemonių, kol tai dar netapo didele bėda.
Paskutinę vasario dieną į Panevėžio apskrities policijos vyriausiąjį komisariatą kreipėsi panevėžietė: moteris skundėsi, kad nenustatyti asmenys grasina jos penkiolikmetei dukrai – šantažuoja, reikalauja pinigų. Bijodama susidorojimo, mergina atidavė tėvų pinigus, brangesnius daiktus, mamos papuošalus.
Užslėpti nusikaltimai
Tą patį vakarą viename miesto prekybos centrų pareigūnai sulaikė tris turto prievartautojus – du septyniolikmečius ir šešiolikmetį. Nepilnamečiai – visi panevėžiečiai – pareigūnams pasirodė esą gerai žinomi, anksčiau teisti už vagystes.
Dalį reketuotojams atiduotų papuošalų pareigūnams pavyko surasti ir grąžinti teisėtiems savininkams.
Kiek jaunųjų panevėžiečių kasdien prievarta verčiami atiduoti pinigus, brangius daiktus, negali pasakyti niekas. Apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininko Ramūno Sarapo teigimu, apie tokius atvejus jo biuro pareigūnai sužino tik tuomet, kai į juos kreipiamasi pagalbos.
Apie tokius slapta vykdomus nusikaltimus neretai nežino net ir reketuojamų nepilnamečių tėvai – vaikai bijo pasisakyti. O kartais suaugusieji žino, bet, vengdami viešumo, tiesiog nesikreipia į policiją.
Fantazijos dalykas
Nepaisant to, R. Sarapo manymu, Panevėžyje jaunimo reketas nėra labai skaudi problema. „Žmonės kreipiasi retkarčiais, tokių atvejų yra, tačiau ne masiškai“, – sako Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas.
Pasak pareigūno, pirmieji pakitusį vaikų elgesį turėtų pastebėti tėvai, taip pat ir dingstančius pinigus, papuošalus, daiktus ar, atvirkščiai, atsirandančius namuose nematytus daiktus.
„Kokiu būdu vaikai spaudžiami atiduoti tėvų turtą, apibendrinti būtų sunku, – pripažįsta R. Sarapas, – nes vieno šablono nėra. Kartais aukoms grasinama paviešinti kokius nors duomenis apie juos, kartais jos tiesiog apgaunamos – paprašoma paskolinti pinigų ar panašiai... Tačiau faktas, kad patiklumui vis dar ribų nėra.“
Nusikaltėliai aukų, anot pareigūno, paprastai nesirenka – reketuotojai atsitiktinai išgirsta informaciją apie turimas tėvų santaupas, užsukę į svečius pastebi geresnę buitį ir pan.
„Tai fantazijos dalykas“, – apibendrina R. Sarapas ir pripažįsta, jog dabartinė ekonominė situacija diktuoja savo sąlygas: jaunimas susigundo lengvais pinigais, nes pramogoms jų niekada nebūna gana.
Vaikus tenka saugoti nuo vaikų
„Negalima sakyti, kad nusikalsta vaikai iš asocialių šeimų, – patikslina Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas. – Tai padaro įvairaus amžiaus nepilnamečiai, kartais ir 12–13 metų, kurie pagal įstatymus net neatsako už savo poelgius.“
Anot R. Sarapo, šiuolaikiniai paaugliai greičiau subręsta, o išklydę iš kelio, deja, sparčiai tobulėja.
Pareigūno tikinimu, į pranešimus apie turto prievartavimą iš vaikų visada reaguojama rimtai ir griežtai. Daroma viskas, kad būtų išvengta drastiškų pasekmių, nes Lietuvoje jau yra pasitaikę atvejų, kai bendraamžių persekiojami paaugliai galiausiai nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
„Vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, ir reikia užtikrinti jų saugumą“, – nors tokių baisių nelaimių Panevėžyje dar nebuvo, sako R. Sarapas, nesinori, kad būtų pirmas kartas.
Geriausia, kai dėl turto prievartavimo į pareigūnus kreipiamasi iš karto – tuomet lengviau nustatyti aplinkybes. Juolab kad ir tokio pobūdžio nusikaltimai priskiriami prie sunkių – už juos gali grėsti iki šešerių metų kalėjimo.
„Nesinori, aišku, jaunų žmonių kalti prie kryžiaus, – atvirai sako R. Sarapas. – Realus laisvės atėmimas tokioms nesusiformavusioms asmenybėms naudos neatneša... Kita vertus, žinodamas, kad gali likti nenubaustas, jaunimas vėl darys tą patį, tad kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus.“
Tiki prevencijos nauda
Bene didžiausias prevencinis darbas kovojant su vaikų reketu tenka mokyklų pedagogams, psichologams. Kiek mokyklos žino tokius atvejus ir kiek jose ši problema aštri, priklauso nuo kiekvienos ugdymo įstaigos.
Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas sakė apie tokius atvejus savo vadovaujamoje mokykloje dabar negirdėjęs. „Vykdėme mokykloje apklausą, tačiau niekas neišsakė tokios problemos, – tikino R. Grilauskas. – Per tėvų susirinkimus tokios informacijos taip pat nesu gavęs.“
Nors mokyklos teritorija stebima vaizdo kameromis ir jau kuris laikas į ją nepatenka pašalinių žmonių, teigti, kad tokius dalykus, kaip reketas, pavyko visai išgyvendinti, tikriausiai ir negalima, pripažįsta pedagogas.
„Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktorius Remigijus Glinskis taip pat tikino kol kas nesusidūręs su šia opia problema, nors informacija kruopščiai renkama ir iš tėvų, ir iš aplinkinių, situaciją mokykloje stebi ir patys pedagogai.
„Mokykloje dirbamas prevencinis darbas, stengiamės užgniaužti panašių reiškinių užuomazgas, – sako jis. – Į tokius dalykus kišamės žaibiškai ir be ceremonijų.“
Daiva SAVICKIENĖ
Panevėžio balsas
