Šią savaitę posėdžiavusi Vaiko gerovės komisija vienuolikai įvairaus amžiaus vaikų pritaikė minimalios priežiūros, o vienam iš jų – net vidutinės priežiūros įstatymą. Tai yra nusprendė prašyti teismo leidimo nuolat nusikalstantį paauglį perduoti socializacijos centro specialistų globai. Kitiems paskirti įpareigojimai laikytis nurodytų reikalavimų, o kaip jų laikomasi, bus nuolat stebima.
Kai niekas nebeveikia
Kaip teigia Vaiko gerovės komisijos sekretorė, miesto Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė, vidutinės priežiūros įstatymas taikomas retai, tik ypatingais atvejais, kai jokios kitos priežiūros priemonės nebeveikia.
Per praėjusius metus teismo leidimo prašyta šešis kartus, o teismas į socializacijos centrą leido išvežti tris panevėžiečių vaikus. Socializacijos centrai, anksčiau nepilnamečių kolonijomis vadintos įstaigos, paauglių tikrai nevilioja, nė vienas nenori ten atsidurti.
Vaikai į socializacijos centrus priimami nuo 14 metų Vaiko gerovės komisijos sprendimu, bet tik turint teismo leidimą. Jaunesni gali būti priimami išimties tvarka, kai vaikų elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
Pirmojo, kuriam šiemet bus taikomos vidutinės priežiūros priemonės, elgesys – nuolatiniai teisės pažeidimai bei jo jaunas dienas lydinčios nusikalstamos veikos. Anksčiau taikytos priežiūros priemonės paaugliui nepadarė jokio poveikio, tad komisija, pasak A. Bagdanskienės, pasiūlė taikyti vidutinės priežiūros įstatymą – gyvenimą socializacijos centre.
Tolesnį prasižengti linkusių vaikų ir paauglių likimą sprendžiančioje Vaiko gerovės komisijoje daug įvairių sričių specialistų. Į posėdį renkasi savivaldybės skyrių, nevyriausybinių organizacijų, policijos, prokuratūros ir kitų įstaigų atstovai.
Komisijos nariai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu paauglių elgesys tik blogėja, svarstytinų būna vis daugiau.
Situacija aštrėja
Viena iš komisijos narių, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė taip pat pastebi, kad nusikalsti linkstančių, įstatymus pažeidžiančių paauglių nuolat daugėja, problema tampa vis aštresnė.
„Bėda, kad dėl netinkamo elgesio kai kuriems dėl jų ligų negalime taikyti vidutinės priežiūros priemonių – prašyti teismo leidimo vežti juos į socializacijos centrus. Sukasi užburtas ratas – baudžiamajai atsakomybei vaikas per jaunas, vidutinėms priežiūros priemonėms – neleidžia sveikata, tad jo elgesys darosi vis įžūlesnis“, – svarsto vyriausioji specialistė.
Pernai Vaiko gerovės komisija svarstė 72 vaikų elgesį, 65 taikytas minimalios priežiūros įstatymas.
„Laimė, kai kuriems užtenka vieno komisijos posėdžio, ir elgesys pasikeičia, vaikas supranta savo klaidas. Tačiau kai kuriuos tenka svarstyti po keletą kartų. Prieš komisiją stojančiam paaugliui pirmiausia primenama jo asmeninė atsakomybė. Dėl to, kad nelanko mokyklos, vagia, chuliganiškai, įžūliai elgiasi, tenka atsakyti ne mokytojams, ne tėvams, o pačiam. Taip jam uždedami įpareigojimai, kurių privaloma laikytis, jeigu nenori patirti dar griežtesnių priemonių“, – sako D. Žiaugrienė.
Ji pateikia ir sektiną pavyzdį, kai blogu elgesiu pasižymėjusi, mokyklos nelankiusi paauglė po jai Vaiko gerovės komisijos posėdyje skirto įpareigojimo pasijuto iš tiesų stovinti ties riba ir pati sugebėjo pasikeisti, susitvarkyti, dabar neblogai mokosi ir dėl jos nebėra bėdų.
Dažnas, pasak Prevencijos poskyrio viršininkės, įsitikinęs, kad jam atsakyti neteks, – amžius neleidžia patraukti atsakomybėn, bet kvietimas į komisijos posėdį pakeičia nuomonę, pasirodo, ir nesulaukus nustatyto amžiaus gali tekti atsakyti už poelgius. Baudžiamoji atsakomybė už sunkius nusikaltimus gali būti taikoma nuo 14, už nesunkius – nuo 16 metų.
Iš probleminių šeimų
Vaiko gerovės komisijos narė, Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos vadovė Inga Savickienė neretai tarp iškviestųjų į komisijos pasėdžius pamato ir tarnybos globojamų šeimų vaikų. Socialinės rizikos šeimų mieste nemažėja, šiuo metu tarnybos dėmesys tenka 354 vaikus auginančiai 171 šeimai. Dar 26 šeimos, auginančios 43 vaikus, vadinamos signalinėmis, į socialinės rizikos šeimų sąrašą dar neįtrauktos, tačiau dėl vienokių ar kitokių prasižengimų yra stebimos.
Šeimų skaičius sąraše nuolat kinta. Kaip teigia I. Savickienė, vienos išvažiuoja, kitoms ribojamos tėvų teisės, trečių vaikai sulaukia pilnametystės ir šeimos iš sąrašo išbraukiamos, bet jų vietoje iš karto atsiranda kitos. Tarp šią savaitę svarstytų vaikų keletas taip pat auga socialinės rizikos šeimose. Įpareigojimai lankyti mokyklą, nenusižengti ir kiti paaugliams skirti iki mokslo metų pabaigos. Kaip tų įsipareigojimų laikomasi, stebės ir Socialinės rizikos šeimų tarnybos darbuotojai.
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Bagdanskienė sako, kad visada būna malonu matyti, kai komisijos pastangos nenueina veltui. „Tikslas – padėti vaikui. Smagu, kad užtenka tik pasikalbėti ir vaikas supranta, kad prieita riba, kad dabar tik nuo jo paties priklauso, koks bus tolesnis kelias“, – sako vyriausioji specialistė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
