Praėjusių metų liepą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradėjo įgyvendinti inovacinių čekių priemonę, pagal kurią mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikiama finansinė parama inovacijoms diegti. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) pranešė kreipusis į Ūkio ministeriją ir MITA, skatindama peržiūrėti priemonės įgyvendinimo mechanizmą ir atkreipdama dėmesį į sistemines spragas, kurios leidžia abejoti priemonės įgyvendinimo skaidrumu ir kontroliuojančių institucijų objektyvumu.
„Sveikiname priemonę inicijavusias institucijas sulaukus didelio susidomėjimo bei pritaikius paprastas nebiurokratines paramos taikymo procedūras. Tačiau siekiant nepriekaištingo inovacinių čekių priemonės įgyvendinimo ir plėtros, būtina laikytis tam tikrų pamatinių principų. Iki šiol lieka neaišku, kokiais kriterijais buvo atrinktos paslaugas įmonėms galėjusios teikti institucijos. Objektyvumo stoką iliustruoja faktas, jog pateikiamas ribotas taikomuosius mokslinius tyrimus teikiančių institucijų sąrašas. Be to, įtrauktos ne visos paslaugos, kurias institucijos pajėgios ir gali teikti“, – rašoma LJMS kreipimosi tekste.
Jaunieji mokslininkai ragina Ūkio ministeriją kuo skubiau koreguoti inovacinių čekių įgyvendinimo modelį. Pasak jų, siekiant padidinti lėšų panaudojimo efektyvumą turi būti sudarytos lygios galimybės paslaugas teikti bet kokios teisinės formos tiek privačioms, tiek valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jaunųjų mokslininkų teigimu, dirbtinis privataus tyrimų sektoriaus diskriminavimas ne tik kelia abejonių dėl lygių konkurencinių sąlygų, bet ir stabdo efektyvią mokslo ir studijų sistemos raidą Lietuvoje.
„Įvertinus priemonės įgyvendinimo mechanizmą bei praktiką, priėjome išvadą, jog stigo teisinio aiškumo ir argumentų dėl būtent tokio pasirinkto modelio. Tikimės, jog priemonę inicijuojančiose institucijose bus sistemiškai ugdomas platesnis supratimas, kad finansuojami yra moksliniai tyrimai ir verslo plėtra, o ne proteguojamos valstybinės institucijos“, – LJMS pranešime cituojamas sąjungos pirmininkas Piotras Cimmperman.
Parama pasinaudojusios įmonės galėjo įsigyti reikiamus technologinius sprendimus, mokslinių tyrimų žinias, galimybių studijas bei konsultacijas inovacijų klausimais. Paraiškos buvo teikiamos dvejopiems inovaciniams čekiams – 10 000 Lt dydžio, skirtiems finansuoti 100 proc. vykdomos veiklos, ir 20 000 Lt dydžio finansuojamai 75 proc. sumai. Iš viso mokslo bei verslo bendradarbiavimą skatinančios priemonės įgyvendinimui buvo skirtas milijonas litų iš nacionalinių lėšų, sakoma pranešime.
