Kreidlentę galima naudoti ne tik mokyklos klasėje, o kreidelėmis rašyti ir piešti – ne tik prezidentūros kieme, įrodė trys jauni verslininkai. „Kreidlentė nebėra tik mokyklos klasės elementas, tai yra funkcionali dekoro detalė, kurią panaudoti galima daugybėje vietų ir erdvių“, – sako dekoratyvias kreidlentes sugalvojusi kurti Agnė Stackevičiūtė.
Nė vienas iš trijų „Balta ant juodo“ įkūrėjų nėra mokęsis verslo vadybos subtilybių. 23-ejų A. Stackevičiūtė studijavo kultūros istoriją ir antropologiją, 25-erių Tadas Dobravolskis baigė teisės studijas, o 22-iejų Ignotas Liutika – verslo informatikos studijas.
LRT.lt pašnekovų teigimu, „verslumo gyslelės“ savyje ieškoti nereikia, verslumo galima išmokti. Pasak „Balta ant juodo“ komandos, verslumas apima veiklumą, entuziazmą, kantrybę ir daugybę kitų savybių, kurių savyje gali atrasti kiekvienas, jei tik turi pakankamai noro.
Paklausta, kaip kilo mintis kurti dekoratyvias kreidlentes, A. Stackevičiūtė sako pastebėjusi, kad kasdienėje žmogaus veikloje yra mažai kūrybos, o žavi kreidlentė gali būti panaudota ir kaip funkcinis elementas, ir kaip erdvė kūrybinei saviraiškai.
„Kasdienybėje neretai trūksta kūrybiškumo, kartais būna, kad turėdamas popieriaus ir rašiklį kažką nevalingai paišome. Kreida galima ištisus meno kūrinius piešti. Tai nebėra tik mokyklos klasės elementas, tai yra funkcionali dekoro detalė, kurią panaudoti galima daugybėje vietų ir erdvių. Ji puikiai padeda parduoti savo produktą – skelbti savo informaciją. Derinti dekorą ir funkcionalumą yra pagrindinė mūsų vėliava“, – pasakoja A. Stackevičiūtė.
Originalia idėja patikėjęs T. Dobravolskis sako savo ankstesniame darbe pritrūkęs kūrybiškumo, tad nedvejodamas prisijungė prie „Balta ant juodo“.
„Aš jau seniai norėjau savo verslo. Esu turėjęs vieną, kuriame kūrybos buvo labai mažai, darbas vyko principu „perku–parduodu“. Tai nesuteikė jokio pilnavertiškumo jausmo. Kažkada Agnė man papasakojo savo idėją ir nusprendėme, kad ją reikia įgyvendinti“, – prisimena T. Dobravolskas.
„Balta ant juodo“ komanda teigia, kad taip, kaip jie pažiūrėjo į kreidlentę, į ją nežiūri niekas. Kol kas „Balta ant juodo“ yra vieninteliai Lietuvoje, čia gaminantys, rėminantys ir pritaikantys kreidlentes pagal individualius poreikius, prie įmonės ar namų interjero.
„Jei į „Google“ paieškos langelį įvestumėte žodį „kreidlentė“, rastumėte tik mus“, – šypsosi T. Dobravolskis, pasakodamas apie pačių sugalvotą naujadarą juodai, tačiau ne mokyklinei lentai.
Savo ruožtu A. Stackevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad tai, ką „Balta ant juodo“ siūlo, nėra galutinis produktas. „Jei visų savo klientų paprašytume nufotografuoti ir parodyti, kaip dabar atrodo tos kreidlentės, galbūt nė neįsivaizduojame, kas tai būtų. Mes žinome istorijas, koks buvo pradinis tų lentų panaudojimo tikslas, tačiau negali žinoti, kuo jos iš tiesų pavirto“, – sako A. Stackevičiūtė.
Verslo nesėkmė negąsdina Kreidlentės biure. I. Liutikos nuotr.
Jauna „Balta ant juodo“ komanda sako, kad pradedantys nuosavą verslą turėtų nusiteikti, jog pradžia nebus saldi, rezultatų teks palūkėti ir ne kartą suabejoti, ar tikrai esi savo vėžiose.
„Akimirkų, kai suabejoji, ar esi ten, kur turi būti, ir darai, ką turi daryti, būna labai daug, tačiau manau, kad tai yra labai normalu. Manau, net ir verslo nesėkmė būtų labai gera patirtis, pamoka, kuri gyvenime praverstų. Iš šalies verslas gali atrodyti pakankamai nesudėtingas, tačiau kai pradedi viską daryti pats, supranti, kad viskas anaiptol nėra taip lengva, tenka susidurti su problemomis. Mokėjimas jas spręsti pravers, kad ir ką gyvenime bedarytum“, – teigia „Balta ant juodo“ komandos narys T. Dobravolskis.
A.Stackevičiūtės teigimu, verslui reikia kantrybės. „Kiekvienas, svarstantis imtis nuosavo verslo, turi suprasti, kad pradžioje saldu tikrai nėra, rezultato reikia išlaukti“, – sako jaunoji verslininkė.
Norintiems pradėti savo verslą T. Dobravolskis linki neskubėti, įgyti patirties. „Pradėdamas savo verslą turi kažką sugebėti geriau nei kiti, siūlyti tokį produktą, kurio niekas kitas negalėtų pasiūlyti. Pirmiausiai turi kažką išmokti, pamatyti, ką tu gali sukurti naujo ar patobulinti, tačiau eiti be patirties ir tikėtis lengvo uždarbio – nereikėtų“, – tikina pašnekovas.
Savo ruožtu I. Liutika pabrėžia, kad jei veikla nesiseka, jos nereikia išsyk mesti. Pasak jo, tokiu atveju reikia sustoti, pagalvoti, kas yra blogai, ir pabandyti pradėti iš naujo.
„Mūsų versle labiausiai „veža“ tai, kad tu sukuri produktą, kuris atsiduria kažkieno namuose, ir suteiki kažkam džiaugsmo. Labiausiai vargina tai, kad apie tai tu turi galvoti kiekvieną minutę, kiekvieną dieną, kad tai virstų kažkuo sėkmingu“, – pažymi T. Dobravolskis.