Vienas dalykas, kurio visi jauni tėvai labai nori – glamonėti ir bučiuoti savo naujagimius. Natūralu norėti mažyliui duoti kiek tik įmanoma daugiau meilės.
Tačiau viena mama buvo sugniuždyta, kai jai pagimdžius savo pirmąjį kūdikį buvo draudžiama tai daryti. Deja, tačiau pūslelinė gali užkrėsti mažylį ir dėl jo nusilpusios imuninės sistemos sukelti sepsį ir net mirtį.
Tokioje liūdnoje padėtyje gimus kūdikiui atsidūrė Melissa Mills iš Vakarų Vidurinių žemių Didžiojoje Britanijoje, o jai susilaukus kitų vaikų problema tik pasunkėjo.
Šiai mamai kaskart prasidėdavo stipri pūslelinė – ant lūpų ir aplink burną imdavo rastis pūslės ir žaizdos, kurias sukelia herpeso virusas.
Prieš gimdymus Melissai, kuri dirba mama pilnu etatu, pūslelinė buvo pasireiškusi tik vieną kartą gyvenime, kai jai buvo 15 metų.
Ji teigia, kad tuomet pūslelinė praėjo po maždaug poros savaičių, ir ji trejus metus apie ją net nebuvo prisiminusi, kol neatėjo laikas gimdyti.
„Būtent po gimdymo mane kas mėnesį ėmė pulti sunkūs pūslelinės priepuoliai.“ – pasakoja Melissa. – „Tai tęsiasi jau penkerius metus.“
Ji pridėjo: „Man kiekvieną kartą atsirasdavo trys ar keturios pūslės - stipriai ištindavo visa viršutinė lūpa. Buvo tikras košmaras, kai augindama mažus vaikus aš negalėdavau jų bučiuoti ir turėjau žiūrėti, kad lūpomis nepaliesčiau nieko, ką jie liečia arba dedasi į burną. Visuomet turėjau būti labai atsargi.“
Gydytojai jai išrašė tablečių, tačiau jos pūslėms nedarė jokio poveikio. Pūslelinė pradėjo neigiamai veikti Melissos psichinę sveikatą – ji ėmė jaustis „purvina ir negraži“, galiausiai nebeišeidavo iš namų.
„Sirgti pūsleline yra nemalonu dar ir dėl to, kad žmonės į tave spokso, dėl to jautiesi purvina ir negraži. Tai labai paveikė mano socialinį gyvenimą. Neidavau gerti kavos su kitomis mamomis ir net neidavau į parduotuvę, jei ant veido būdavo žaizdų.
Kartais jausdavausi lyg įkalinta savo pačios namuose, ypač tuomet, kai pūslių būdavo daugiau.“ – sako ji.
Lyg viso to būtų negana, pūslelinė taip pat ėmė kenkti jos santykiams su vyru.
„Kai man būdavo pūslelinė, tarp mūsų negalėdavo būti jokio intymumo. Tai nutikdavo kiekvieną mėnesį ir trukdavo nuo 10 iki 14 dienų.
Todėl pusę viso laiko turėdavau nuo vyro laikytis atokiai, naudotis atskirais rankšluosčiais, stiklinėmis, nesidalinti maistu.“
Galiausiai, pamačiusi, kad gydytojų patarimai nepadeda, Melissa reikalą suėmė į savo rankas – ji ėmė ieškoti alternatyvių gydymo priemonių, kurioms nereikėtų recepto.
Būtent tuomet ji atrado balzamą, kuris, kaip ji pati sako, turėjo „stebuklingą“ poveikį.
Ji sako: „Nepaisant šimtų atsiliepimų, kuriuose buvo rašoma, kad tai – geriausias dalykas, kurį žmonės buvo kada išbandę nuo pūslelinės, aš vis tiek nemaniau, kad jis man padės. Vis dėlto, užsisakiau, nes buvau pasiryžusi išbandyti viską.
„Tai geriausiai išleisti septyni svarai mano gyvenime. Nuo tada, kai prieš penkis mėnesius pradėjau naudoti šį produktą, pūslelinė beveik nebegrįžo.
Man buvo iškilusi viena nedidelė pūslelė, maždaug perpus mažesnė už tas, kurios man iškildavo anksčiau, bet ji buvo tik viena, o ne trys ar keturios, kaip anksčiau, ir vietoj kelių savaičių, ji išnyko po kelių dienų.“
Trijų vaikų mama šį lūpų balzamą naudoja vieną ar du kartus per dieną. Ji sako, kad juo pasitepus, lūpos daugelį valandų išlieka „minkštos ir drėgnos“.
Ji prideda: „Tai man labiau nei bet kas kitas lig šiol padėjo įgauti pasitikėjimo savimi – radau būdą kontroliuoti savo pūslelinę. Dabar galiu ramiai planuoti savo gyvenimą, nesijaudindama dėl pūslių.“
