Ilgą laiką pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje gyvenusi kirpėja Adelė ir jos vyras Paulius Dranseikos pavargo nuo nuolatinio miesto šurmulio, gamtos stygiaus ir nusprendė visą tai iškeisti į naują gyvenimą. Jį šeima kuria Adomaičių kaime, kuris nuo Vilniaus miesto nutolęs vos 26 kilometrus ir yra netoli Baltarusijos sienos.
„Mūsų gyvenimas buvo tiesiog įprastas, eilinis gyvenimas Vilniuje. Aš esu kirpėja, o Paulius – visų galų meistriukas. Iš tikrųjų, mane visada labai traukė gyvūnai, o Paulius visada sakydavo, kad galėsime juos turėti tada, kai bus vietos.
Dabar, kai jos yra, jis ir toliau sako, kad kol nėra tvoros, tol negalime jų turėti daugiau (juokiasi). Gyvenant mieste vis trūkdavo gamtos, norėjosi pamatyti visąlaik kažką vis naujo“, – pasakoja apie idėją kraustytis už miesto Adelė.
Paulius iškart skuba pridurti: „Gyvenimo atsieti nuo Vilniaus visiškai nesigaus, nes Adelė ir toliau darbuosis Vilniuje, todėl sodybos teko ieškotis miesto apylinkėse.“
„Tai mūsų, mums reikia ir viskas“
Adomaičiuose, kuriuose dabar ir gyvena pora, vos trys gatvės, kurios, kaip sako Adelė ir Paulius, žiūri į visai skirtingas puses. Šiose trijose gatvėse esą vos kelios pavienės sodybos, kurios nutolusios viena nuo kitos.
„Išėjus į kiemą nereikia su niekuo mojuotis ir man tai patinka, nes matome iškart tik pavienius laukus“, – šypsosi Adelė.
Labiausiai pora persikraustę į sodybą vertina tylą ir galimybę būti apsuptiems gamtos. Beje, naujuose namuose, jie ne vieni – kartu gyvena šuo Reivas, katinas Viliputas ir nauja šeimos narė katė Lūšytė.
„Patinka, kad nėra miesto šurmulio, kuris mane erzindavo gyvenant senamiestyje. Negirdime kaimynų mašinų, todėl ta ramybė kompensuoja viską“, – pasakoja Paulius.
Neretai nutinka ir taip, kad jauniems žmonėms pranešus apie „pabėgimą“ iš miesto, tenka sulaukti artimųjų komentarų, kurie stengiasi atbaidyti nuo tokio sprendimo. Tačiau nei Adelei, nei Pauliui to patirti neteko:
„Iš tikrųjų, mūsų abiejų tėvai miestiečiai, kurie išėję į pensiją, susikrovė daiktus ir staigiai išvažiavo gyventi į kaimą. Todėl dėl tokio mūsų sprendimo, priekaištų nesulaukėme. Gal tik Pauliaus tėvai perspėjo, jog bus nemažai darbo, vargsime. O mano mama džiaugiasi, sako, kad viskas labai čia fainai.“
Kitaip nei artimieji, į poros sprendimą kiek kreiviau žiūrėjo draugai, kurie teigė, jog patys į tokius darbus nebūtų bridę.
„Gal labiausiai įstrigo kalbos draugų, kad jie būtų darė taip ir anaip viską, tačiau mes patys neieškojome pigiausio ar brangiausio varianto. Vos tik pamačius šią vietą, sakėme kaip sutartinai abu – tai mūsų, mums reikia ir viskas“, – užtikrintai teigia Adelė Dranseika.
Šalia – inteligentai ir vienas kitas pijokėlis
Adelė taip pat priduria, kad dažniausiai keistų replikų sulaukia iš nepažįstamų žmonių. Jų ypač daug socialiniuose tinkluose. „Klausia keistų klausimų, pavyzdžiui, kaip ir kur leisime savo būsimus vaikus į mokyklą“, – juokiasi moteris.
Susipažinti su naujaisiais kaimynais, tiek Paulius, tiek Adelė jau spėjo. Pasak jų, kaime gyvenanti bendruomenė neprasta, nes dauguma gyvenančių – buvę miestiečiai.
„Dar nesusipažinome tik su vienos sodybos gyventojais, kuri yra pati pirmoji mūsų gatvėje. O visi kiti aplinkui – jaunesni, pabėgę kaip ir mes iš Vilniaus žmonės. Gana inteligentiški ir padorūs“, – teigia Paulius.
Pauliui nespėjus baigti sakinio įsiterpia ir Adelė: „Liko kaime dar ir keli pijokėliai. Iš tiesų, tikėjomės, kad jų bus daugiau, žinote, kaip kaime būna, bet pasirodo, kad mums visai dar pasisekė (juokiasi).“
Pasiteiravus, kaip mano, kodėl tiek daug miestiečių vis dažniau traukia į užmiestį, kaimus, ramias apylinkės, Adelė svarsto, kad tikriausiai tam įtakos turėjo darbas iš namų ir visa pandeminė situacija:
„Žmonės dabar gali dirbti iš namų be jokių sunkumų. Be to, nežinau, ar tai tendencija ar mada, ar dar kas, bet žmonės pradėjo atkūrinėti tą Lietuvos kaimą. Jauni, paprasti miesto žmonės vis dažniau pabėga gyventi į kaimą, vienkiemį ar dar kokį kaimelį ir juos gaivinti.
Dabar Lietuvoje tokia kultūra tikrai atsigauna, nors ir patys mes, dirbame skirtingus darbus, kurių negalima atlikti dirbant namuose, nes esu kirpėja, o ir Paulius įvairiausių projektų turi.“
Į dabartinių namų paiešką šeima nėrė dar prieš kelis metus, tačiau tik praėjusią žiemą tam atsirado daugiau laiko. Važiavo, apžiūrinėjo, skambino, vėl vyko ir vėl ieškojo būsimų namų.
„Kovo mėnesį pamatėme skelbimą, tą patį mėnesį apžiūrėjome sodybą ir nusprendėme pirkti. Gegužės mėnesį pasirašėme sutartį ir jau dabar beveik pusė metų, kaip turime šį projektą“, – šypsosi namų šeimininkė Adelė.
„Projektas namai“
Sodyba, kurioje šiuo metu gyvena naujakuriai, statyta 1940 metais, todėl darbų joje ir aplink – apstu. Dauguma darbų šiuo metu Paulius atlieka pats, savomis rankomis.
„Žinojome, kad bus daug vargo su tuo namu, nes jis ir šleivas, ir kreivas visas. Be to, ir perkant teko patirti sunkumų, nes su brokeriais ir visa kita biurokratija labai daug vargo, dėl tokio paprasto dalyko labai daug popierizmo teko praeiti“, – pasakoja Paulius.
Adelė taip pat antrina Pauliui, pridurdama, kad nors iš pirmos pažiūros namas neatrodo labai blogai, tačiau darbų yra per akis.
„Kai pamatai, tai supranti, kad viskas čia daryta buvo atmestinai, pusė namo rastinis, o šalia dar ir priestatas. Turime dvi skirtingas namo dalis, kurias reikės sutvarkyti. Aš tokiems dideliems iššūkiams nebuvau nusiteikusi, nes paprasčiausiai negalvojau, kad tiek visko reikės daryti.
O Paulius jau nuo pačios pradžios susiėmęs už galvos vaikščiojo ir norėjo viską baigti, dar nepradėjęs daryti. Aš vaikščiojau po sodybą pasimėgaudama, nes nemaniau, kad visko tiek daug, tačiau tų iššūkiu, visgi, tikrai labai daug“, – atsidūsta Adelė.
Šeima pasakoja, kad šiuo metu spėjo padaryti visus darbus, kuriuos buvo suplanavę iki žiemos: išbetonavo naujai grindis, apšiltino namą, išvedžiojo grindinį šildymą, sutvarkė santechniką ir atliko elektros įtampos pakėlimo darbus.
„Praktiškai turime vos ne naują namą pastatyti (juokiasi). Reikės ir pamatus pasikeisti, ir stogą, iš vidaus sienas reikės išlupti ir sutvirtinti, praktiškai naują karkasą pastačiau aplink namą. Grindis išsibetonavome, pasidarėm šildymą, pakeitėme langus. Galbūt naują namą ant pamatų būtų buvę pasistatyti daug greičiau ir pigiau, bet norime išsaugoti šiek tiek tos namo autentikos“, – teigia P. Dranseika.
Adelė pasakoja, kad daugumą darbų atliko, kad galėtų čia gyventi ir žiemos metu, todėl jais pasirūpino pirmiausiai. „Visi pagrindiniai sunkiausi dalykai jau yra padaryti“, – šypsosi moteris.
Šalia Dranseikų namo teka Vilnelė, o taip pat nemažai ir pačios žemės ploto. Tačiau sodybos šeimininkai dar nenusprendė, ką su ja planuoja daryti. Visgi, Adelė atvirauja, kad svajoja apie daržą arba šiltnamį.
„Pats sklypas nėra labai didelis, 26 arai, tačiau nevykdant jokios ūkinės veiklos – to ploto per akis, todėl reikės prižiūrėti, žolę pjauti, krūmus apskabyti“, – vardina būsimus lauko darbus Paulius.
Adelė tvirtina, kad tuo ją ir žavi aplinka, kuri juos dabar kartu su Pauliumi supa aplink: „Iš pradžių manėme, kad neužteks tos žemės, nes nebuvome apsisprendę, ką norime su ja daryti. Visgi, šalia mūsų upelis, todėl tos gamtinės įvairovės yra, o ir kaimynų per ją nematyti.“
Dabar pora šypsosi, kad liko tik maloniausias etapas kuriant savo naujus namus. „Vidaus apdaila, interjeras... Viskas dabar tik gražės. Kaip sau ir bandau sakyti, nestresuoti, o mėgautis procesu“, – nenustygsta džiaugsmu Adelė.
