„Nenoriu skelbti nei savo pavardės viešai, nei nuotraukų. Labiausiai nenoriu apkalbų – čia mažas miestelis, perskaitę straipsnį žmonės sakys ubagai, o aš nenoriu apkalbų, nes patyčių čia pilna“, – pradeda kalbą Alina.
Moteris pasakoja, kad jos du maži vaikai labai dažnai serga – vienas nuo mažens serga peršalimo ligoms, o kitam neseniai buvo epilepsijos priepuolis. Štai ir vėl balandį Alina su vaiku turės vykti į klinikas tyrimams, o viskas juk, sako moteris, kainuoja pinigus.
„Aš dabar dirbu, o kai nedirbau, gavau socialinę pašalpą. Mano sugyventinis irgi dirbo Vokietijoje rizikingame darbe – statybose, kur išrinkinėjant pastolius nebūdavo už ko prisilaikyti. Ten žingsnis į šoną – ir jo gyvo nebūtų. Tai grįžo jis į Lietuvą, tačiau čia niekur nebepriėmė dirbti. Dabar jau jis įsidarbino nuo balandžio pirmos dirbti „Senukuose“, bet šitie mėnesiai buvo sunkūs, nes aš viena gavau pajamos, o šeimoje esame keturiese. Be to, mano tėvai labai sunkiai gyvena, tai ir jiems dar reikia padėti“, – teigė Alina.
Skola už elektrą
Moteris sako, kad už mokesčius ilgai nemokėjo: galvojo, kad truputį atsistos ant kojų ir vėliau per pora mėnesių sumokės dalimis. Visgi prie visų šitų bėdų šeimai atėjo laiškas, kad reikia susimokėti 175 eurų ir 6 centų baudą.
„Nuvažiavau į Kauną pabandyti pasirašyti vekselį LESTO pastate, nes man jau yra taip buvę – pasirašydavau vekselį ir susimokėdavau per pora mėnesių, niekada nestresavau dėl to. Dabar yra naujas įstatymas, kad vekselį gali pasirašyti tik buto savininkas. Mūsų savininkė buvo užtikrinta, kad mes tų skolų neturim, nes mums nėra, kur išeiti, mes ir taip kuklų būstą nuomojame. Tai mums būtinai reikėjo tą skolą sumokėti, kitaip šeimininkę į skolininkių sąrašus būtų įtraukę, o mums elektrą atjungę. Laimei, mums sugyventinio giminės savaitei paskolino tuos pinigėlius, per savaitę gal kaip nors rasim tų pinigų“, – nurodė moteris.
Todėl ji žiniasklaidai išplatino laišką, kuriame prašo žmonių pagalbos:
„Esam jauna šeima. Auginam du sūnus, kaip ir dauguma žmonių Lietuvoje, gyvenam sunkiai. Nuomojam kuklų būstą. Turim skolų jau antstoliuose, bet po truputi judam į priekį. Jau antras mėnesis neišlipam iš bėdų. Viena po kitos jos griauna mūsų ir taip neturtingą kasdienybę. Didžiausia bėda šiandien yra tokia, kad prisikaupėm skolų už elektrą – 175 eurus, kuriuos reikia sumokėti nedelsiant. Neprašom paaukoti ar padovanoti, prašom paskolinti. Gal atsirastų žmogus, galintis paskolinti pagal kokį vekselį ar kažkaip tuos pinigėlius, kad per kelis mėnesius galėtume grąžinti? Dar niekada neteko taip elgtis ir prašyti žmonių, bet nebežinom, ko griebtis... Būtume be galo dėkingi, jei atsirastų kažkas, galintis padėti“, – rašoma laiške.
Per kvailumą
Šiuo metu „Maximoje“ kasininke dirbanti moteris sako, kad paskolų iš bankų ji gauti negali, nes ir taip turi susikaupusių skolų, kurių kol kas nesugeba atiduoti. Antstolių jai prisikaupė, kaip sako Alina, per visišką kvailumą.
„Aš anksti pradėjau gyventi sau ir dėl savęs, mano vaikutis yra labai anksti atsiradęs – kai man buvo septyniolika. Tiesiog gal neturėjau tokio gero pavyzdžio, ir man pinigų visada trūko. Man visada jų reikėjo, vis imdavau greitųjų kreditų, kol nebeturėjau, iš ko sumokėti. Tai yra per mano durną galvą ir čia nieko negali kaltinti. Nesupratau, ką padariau, kol neįsigyvenau, bet dabar čia jau niekur nedingsi – dirbsiu, ir tie antstoliai nusiskaičiuos, ką jau čia dabar padarysi“, – pasakoja moteris.
Alina sako net nebežinanti, kiek iš viso ji skolinga greitųjų kreditų įmonėms, tačiau suma, jos teigimu, tikrai siekai virš 1000 eurų.
„Aš suprantu, kad esu paduota antstoliams, kad jie iš manęs turės išsiieškoti skolas, bet man dabar taip sunku, kad mažiausiai apie tai galvoju. Jie nusiskaičiuoja, o, kai išlipsim iš šitų bėdų, reikės pasidomėti, kiek yra tų antstolių ir pas kuriuos antstolius. Toks liūnas užpuolė“, – pasakoja moteris.
Iki 100 eurų
Alina sako, kad įsidarbino ji tik vasario 22 dieną, o prieš tai ji gaudavo socialinę pašalpą, tai paskutinius tris mėnesius jos pajamos, Alinos teigimu, buvo iki 100 eurų.
„Dabar aš gavau tik už keturias vasario dienas – 68 eurus. Po to nuėjau, prašiau socialinės pašalpos, man ją sutvarkė, gavau 198 eurus, bet kadangi per tiek mėnesių visur buvo pilna skolų, nes kažkaip išsilaikyti reikėjo, tai reikėjo tas skolas išsimokėti. Žodžiu, čia toks liūnas yra, ir aš ne viena taip gyvenu. Suprantu, kad dauguma net smerktų, sakytų, kad patys kalti, nemokam gyventi, bet iš tikrųjų gal tiesiog nebuvo, kam mokinti“,– kalba dvidešimt šešerių metų moteris.
Alina sako, kad būna ir tokių dienų, kai nėra, ką valgyti – tada moteris prašo pagalbos pas savo pirmojo vaiko (antrasis vaikas yra nuo dabartinio sugyventinio) močiutę, pas kaimynus, kartais prašo pirmojo vaiko tėčio, kad anksčiau alimentus sumokėtų. Moteris teigia neprašanti pas pažįstamus – tik pas tuos, ką pati pažįsta.
Alina nurodė, kad jos šeima nėra socialinės rizikos ir nei ji, nei vyras negeria.
Tą patvirtino ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos tarnybos vedėja Eugenija Sadauskienė, tačiau, jos teigimu, iki šiol Alinos šeima tikrai negyveno tragiškai.
Kas norėtų susisiekti su Alina ir jai pagelbėti, galite rašyti jai adresu [email protected].
