Trečiadienį Vilniuje startuoja festivalis „Jauna muzika 2012“, šįmet švenčiantis 20 metų sukaktį.
Balandžio 11-15 dienomis vyksiantis festivalis šįkart pasiūlys ne vien jau įprastą teminių „parodų“ seriją, kurioje kasmet pristatomos naujausios elektroninės ir elektroakustinės muzikos tendencijos bei garso meno aktualijos. Šiemet festivalio programą papildė ankstyvosios lietuvių eksperimentinės muzikos retrospektyvos ir keliaujančio projekto „Sound Exchange“ renginiai, supažindinantys su eksperimentinės muzikos ištakomis ir šiuolaikine kultūra Centrinėje ir Rytų Europoje.
Kalendorinio dvidešimtmečio proga festivalio rengėjai šalia naujausių garso meno apžvalgų nusprendė atsigręžti ir į vyresnės kompozitorių kartos jaunystės kūrybinius eksperimentus, pristatydami ankstyvosios lietuvių elektroninės ir elektroakustinės muzikos retrospektyvas bei XX a. 8-9 dešimtmečiais Lietuvoje gamintus elektroninius instrumentus.
Pirmoje retrospektyvoje „Juostinės invencijos“ pristatomi ankstyvieji lietuvių kompozitorių eksperimentai su magnetofono juosta bei fonogramos sąveika su gyvai grojančiais atlikėjais. Skambės tokie embleminiai XX a. 8-9 deš. opusai, kaip Mindaugo Urbaičio „Invencijos“ (1976), Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščiai“ (1981) ir Fausto Latėno „Albinoso judėjimai“ (1987). Bus progos išgirsti ir naują Gintaro Sodeikos kūrinį „Apparatus Exarchia“ penkiems, trims arba vienam gitaristui, įkvėptą viešnagės anarchistinio siautulio apimtuose Atėnuose.
Festivalis suteiks progos išgirsti ir Šarūno Nako „Zikurato garso galeriją“, kurioje pristatomi kompozitoriaus „suprojektuoti“ lietuvių eksperimentinės muzikos „paveldo objektai“: karjeros pradžioje į daugiakanalę juosta įrašytas „Merz-Machine“ (1985) virtualiam 33 instrumentų orkestrui ir 1998 m. pradėto montuoti elektroakustinio garsoraižio „Ziqquratu“ naujausia versija multimedijos kvintetui. Elektroniką ir vaizdo projekcijas valdančiam kompozitoriui koncerte talkins menininkas Benas Šarka, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, videomenininkė Aurelija Maknytė ir gyvosios elektronikos partiją atliksianti kompozitorė Alla Zahaikevič.
Antrą retrospektyvinę festivalio temą pristatys programa „Fonozaurai“, kurią pradės Giedriaus Kuprevičiaus „Fonozauro sugrįžimas“ - autoriaus reminiscencija apie įmantrių akustinių ieškojimų laikus. Koncerte taip pat skambės rekonstruota Osvaldo Balakausko „Auletika-3“ (1984), sukurta Juknaičių (Šilutės r.) sveikatingumo komplekse vykstantiems šviesų ir kvapų terapijos seansams, tačiau taip ir likusi neatlikta. Seniems instrumentams naujas kompozicijas sukūrė Antanas Kučinskas, Linas Paulauskis, Zita Bružaitė ir Rytis Mažulis.
Išskirtinis dėmesys ikiskaitmeninėms technologijoms bus juntamas nuo pat pirmos festivalio dienos. Festivalio pradžios koncerte „Ventos garso galerija“ į pažintinę ekskursiją po „Ventos“ gamykloje gaminto lietuviško analoginio sintezatoriaus schemą pakvies Arno Stasiulevičiaus ir Rolando Venckio duetas, o sceniniu pseudonimu Tobias Faar pasivadinęs Žydrūnas Mačiulis „Ventos“ vargonus pasitelks kaip istorinį garsinį objektą savo „lauko įrašų“ kompozicijai. Panašiai šį instrumentą savo kompozicijoje traktuos ir Artūras Bumšteinas. Analoginių aparatų skleidžiamų garsų skaitmeninėmis transformacijomis bus grįsta ir kvarteto „Diissc Orchestra“ kompozicija.
Svečių programas ir kitus renginius „Jaunoje muzikoje“ šiemet pristatys tarpregioninio bendradarbiavimo projektas „Sound Exchange“.
Festivalyje bus pristatomi trys šio projekto moduliai: keliaujanti paroda Šiuolaikinio meno centre, kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus garso vietos“ ir „Sound Exchange diena Vilniuje“. Dviejose „Svečių garso galerijose“ klausytojai išgirs garso menininkų iš Estijos ir Vokietijos kūrinius.
Festivalio programą savo pasirodymais užbaigs svečių teisėmis dalyvaujantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros studentai.
Daugelis festivalio renginių vyks Šiuolaikinio meno centre, po vieną - Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antruose rūmuose.
Pasak rengėjų, per savo gyvavimo dvidešimtmetį festivalis „Jauna muzika“ radikaliai pakeitė savo repertuarinę kryptį ir formatą. Nuo 1992 m. jis buvo rengiamas kaip šiuolaikinės kamerinės ir eksperimentinės muzikos festivalis, o nuo 2002 m. ėmėsi nuodugniau tyrinėti elektroninės ir elektroakustinės muzikos teritorijas.
