Šiais metais tauta gavo dovanėlę - Seimo nariai buvo priversti parodyti, kur išleidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Toks apsinuoginimas sukėlė virtinę skandalų. Tad baigiantis Jaučio metams "Vakarų ekspresas" savo skaitytojams siūlo išrinkti labiausiai prisidirbusį seimūną.
Kad būtų lengviau apsispręsti, pateikiame didžiausią rezonansą sukėlusius šios kadencijos Seimo narių "žygdarbius".
Klaipėdiečių flangas
Uostamiestyje išrinkti parlamentarai, palyginti su kai kuriais iš Klaipėdos kilusiais, tačiau Vilniuje gyvenančiais kolegomis, prie gėdos stulpo dažnai nestovėjo.
Ryškiausia figūra šių metų parlamentinių skandalų scenoje - Apolonijos personažo vaidmenį televizijoje į Seimo narės pareigas iškeitusi aktorė Asta Baukutė. Ji tapo kone parodijų objektu.
Politikė ilgai nenorėjo išsikraustyti iš šeimyninio bendrabučio, vengė apmokėti skolas už nuomą, o vėliau, kai išsikraustė, tai padarė įspūdingai: iš buto išsinešė durų spynas, o vonios ir didžiojo kambario duris išmontavo ir išsivežė, taip pat paliko plikus elektros laidus, mat išsilupo visus elektros jungiklius ir lizdus.
Tuo nuotykiai nesibaigė: paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimo neturinti politikė už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojasi prabangų visureigį, kurį vairavo skandalingai iš valstybės tarnybos atleistas jos vyras Kęstutis Rupulevičius. Jam padarius avariją, A. Baukutė viešai melavo, esą automobilis yra Klaipėdoje, nors paaiškėjo, kad jis taisomas viename Vilniaus autoservisų.
Linksniuojama ir dar viena iš Klaipėdos kilusi Seimo narė - Inga Valinskienė, kurios elgesį parlamento etikos sargai nagrinėjo ne kartą. Aiškintasi, ar ji gali garsinti serialą, kaip turi registruotis į kelionę - kaip Seimo narė, ar kaip Seimo pirmininko sutuoktinė ar reklamavo batelius, rankines, sukneles, įtarta, kad ji iš parlamentinių lėšų susimokėjo už pasivažinėjimus taksi, vykusius po TV3 šokių projekto "Šok su manimi" filmavimų.
Viešai antausių yra gavęs parlamentaras, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris vos užėmęs atsakingas pareigas ėmėsi kadrų valymo politikos ir į šiltas kėdes susodino saviškius. Ministrą tuoj pat apsupo jaunystės ir studijų bei partijos bičiuliai Paulius Jankauskas, Tomas Karpavičius ir Šarūnas Gustainis. Jiems patikėta prižiūrėti svarbiausias sritis - telekomunikacijas, aviaciją, Kelių direkciją, geležinkelius.
Vėliau po konkurso, nugalėjęs net 13 konkurentų, Vilniaus tarptautinio oro uosto vadovu tapo E. Masiulio studijų laikų bičiulis Tomas Vaišvila, kuris prieš tai dirbo viešbučių versle. Po konkurso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu ėmė dirbti E. Masiulio politinis patronas Eugenijus Gentvilas. Susisiekimo viceministru paskirtas taip pat klaipėdietis Rimvydas Vaštakas, o patarėju - bendrapartietis, uostamiesčio Tarybos narys Rolandas Bražinskas.
Keistai skamba ir Vytauto Grubliausko argumentai, esą jam būtina už mokesčių mokėtojų pinigus nuomotis mikroautobusą "Peugeot Boxer". Neva tai - susitikimams su rinkėjais skirta priemonė, anot V. Grubliausko, mašina, "kuri pagal visus parametrus atitinka automobiliui keliamus reikalavimus". Žinia, politikas su žmona augina 5 vaikus.
Kliuvo ir jauniausiajai parlamentarei Agnei Bilotaitei, kuri už parlamentinei veiklai skirtas lėšas - 1 500 litų - išnuomojo autobusą ir vežė jaunuosius bendrapartiečius į renginį iš Klaipėdos į Vilkaviškį. Už tai ją pasmerkė Seimo etikos sargai, nusprendę, kad pinigai panaudoti ne pagal paskirtį.
Gruodžio pradžioje pagarsėjo Klaipėdoje išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Evaldas Jurkevičius, užsimojęs ginti kirpėjus ir kirpyklų savininkus nuo dvigubo apmokestinimo. Įtarta, kad taip jis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes jo žmona yra kirpėja.
Pajūryje skandalą buvo sukėlęs ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, kuris įžūliai darė spaudimą Lietuvos jūrų muziejaus vadovybei dėl muziejaus akvariumo rekonstrukcijos konkurso. Neva jame nugalėjo "ne tie". Vėliau parlamento Etikos ir procedūrų komisija buvusiam Pagėgių šeimininkui rekomendavo "savo veiklą suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais".
Be kita ko, šis politikas pripažintas netinkamai išleidęs parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kai už maždaug 500 litų nupirko "į dangų leidžiamus spalvotus žibintus" bendruomenės veiklai.
"Prisikėlėliai"
Šie metai buvo tragiški Tautos prisikėlimo partijai ir jos nariams, nes šio politinio darinio frakcija Seime skilo, o partijos vedlys Arūnas Valinskas buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko posto.
Šis buvęs pramogų pasaulio atstovas vos tapęs parlamento vadovu atkreipė į save žiniasklaidos ugnį: uždraudė filmuoti bei fotografuoti Seimo maitinimo įstaigose, jose prekiauti alkoholiniais gėrimais, panaikino akreditaciją neva per garsiai reportažą posėdžio metu rengusiam televizijos žurnalistui, atvirai konfliktavo su kolegomis. Paskutine vinimi "į karstą" tapo viešai pasirodžiusi informacija apie galimus A. Valinsko praeities ryšius su Kauno "daktarų" nusikalstama grupuote.
Ko gero, A. Valinskui pagal populiarumą žiniasklaidos priemonėse ne ką nusileidžia buvęs televizijos žinių vedėjas Rokas Žilinskas. Neseniai baigta nagrinėti byla dėl pernai įvykusio konflikto su taksistu, policininkų įžeidinėjimo. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas paskelbė, kad politiko padarytos veikos turėtų būti vertinamos kaip administracinis pažeidimas. Teisme nagrinėtas ir įvykis, kai R. Žilinskas, sėdo prie vairo neturėdamas tam teisės (vairuotojo pažymėjimas jam atimtas porai metų).
Metų pradžioje buvo linksniuojama ir A. Valinsko kolegė Donalda Meiželytė, kuri neužmiršo dainavimo - net ir tapusi Seimo nare ji prieš pat Naujuosius metus koncertavo Rusijos dujų koncernui "Gazprom" priklausančios Kauno termofikacinės elektrinės bei ją eksploatuojančios UAB "Energijos sistemų servisas" Kalėdų ir Naujųjų metų proga surengtame vakarėlyje.
Meškiukas ir biuras
Ko gero, mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo "vizitine kortele" šiais metais tapo parlamentaras Gediminas Navaitis. Kai paaiškėjo, kaip jis suvokia parlamentinę veiklą, dalis visuomenės ir dauguma kolegų tiesiog pakraupo.
Psichologas G. Navaitis už beveik 2 tūkst. litų įsigijo prabangų indų servizą, keliavo taksi iš Vilniaus į Kauną į tariamą odontologų susirinkimą, "susitikinėjo su rinkėjais" sostinės centre esančiame prabangiame sporto klube, leido pinigus viešbučiams Trakuose bei Palangoje. O kalambūru jau tapo tai, kad jis "parlamentinei veiklai" pirko ir knygą apie Mikę Pūkuotuką.
Šis politikas visiškai nepripažino savo kaltės, ir tik vėliau, prispaustas partinės vadovybės, nusprendė dalį netinkamai panaudotų pinigų grąžinti į valstybės biudžetą.
Knygų pirkimu pagarsėjo ir Saulius Stoma - jis už parlamentinėms išlaidoms skirtus pinigus išpirko lentynose gulėjusias savo paties knygas "Tarp savęs ir manęs", išleistas prieš septynerius metus. Už tai, kad išpirko ketvirtadalį neišparduoto savo knygos tiražo, S. Stomai nurodyta grąžinti 1 300 litų.
Ne taip pikantiškai, tačiau pakankamai įžūliai parlamentinei veiklai skirtas lėšas naudojo Remigijus Ačas. Jis biurą nuomojosi brangiausiai iš visų Seimo narių - po 11,8 tūkst. litų per ketvirtį. Maža to, už tokią kainą patalpas Raseiniuose politikas nuomojosi iš savo žmonos sesers vyro. Ir tik iškilus viešumon šiai istorijai parlamentaras ėmė nuomotis biurą iš kito asmens.
R. Ačas Seimo etikos sargams aiškino nežinojęs, kad svainis yra giminaitis. Be to, jis pareiškė neketinantis grąžinti pinigų į valstybės biudžetą.
"Automobilininkų" klanas
Kone daugiausiai dviprasmių istorijų susiję su vadinamuoju Seimo "automobilininkų" klanu. Tai politikai, kurie be skrupulų nuomojasi prabangiausius automobilius, leidžia jiems kone visas su parlamentine veikla susijusias lėšas ir įtariami susitarimais su lizingo bendrovėmis: neva pasibaigus kadencijai bus galima mašinas įsigyti už likutinę vertę.
Labiausiai šiose istorijose nustebino ne tie, kurie važinėja limuzinais ir aiškina, kad taip saugiau, o ištikimasis etikos ir Seimo narių dorovės sargas Algimantas Salamakinas.
Jis pirštu grūmojo kolegoms, esą šie neturėtų nuomotis mašinų už 2 ar 3 tūkst. litų per mėnesį, tačiau paklaustas, kokį automobilį pats nuomoja, kukliai ištarė: "Lexus". Aš nežinau, ar tai prabangi mašina". Tai ypač papiktino daugelį kolegų.
Jau kone metų citata tapo ir Dalios Teišerskytės komentaras apie automobilių nuomą: gindamasi ir teisindamasi, kodėl nuomoja brangią mašiną (2008 metų "Honda" už 2,5 tūkst. litų per mėnesį), politikė save pavadino "nacionaline vertybe", kurią reikia saugoti.
Neseniai etikos sargai konstatavo, kad nuomodamas automobilį iš sau priklausančios įmonės "Lamantinas" Bronius Bradauskas nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Politikui gali tekti grąžinti arti 15 tūkst. litų.
Seimūnas Linas Karalius apskritai visus pinigus parlamentinei veiklai išleidžia viena mašinoms. Neva taip jam patogiau atsiskaityti Seimo kanceliarijai, nes nereikia nešti krūvos čekių. Esą jis pieštukus, popierių ir kitas kanceliarines prekes perka iš savo algos. O automobilius, kalbama, jis dažnai keičia.
"Automobilininkų" Seime - apie 90. Kiti naudojasi savo mašinomis ir iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumoka tik už kurą, techninį aptarnavimą, remontą, draudimą.
Lydeka ir litas
Liūdnai pagarsėjo ir etiketo žinovu save vadinantis Arminas Lydeka, kuris apie etiką visiškai pamiršo rekonstruodamas sau priklausančią palėpę Vilniaus senamiestyje.
Paveldosaugininkai atskleidė, kad jo vykdomi darbai ne tik yra nelegalūs, bet ir galimai niokoja paveldą. Dar vienas A. Lydekos skandalas - jis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas užsakė ir platino agitacinius bukletus balotiruodamasis į Europos Parlamentą.
Geroką sumaištį sukėlė ir į save dėmesį atkreipė ekonomistas Kęstutis Glaveckas, kuris neapdairiai televizijos eteryje leptelėjo apie galimą lito devalvavimą. Po tokių žodžių per naktį buvo išpirkta šimtai tūkstančių eurų, kitos užsienio valiutos, o pats politikas iškart humoristų buvo pakrikštytas "devalvecku".
"Atviriausia institucija"
Česlovas JURŠĖNAS, Seimo vicepirmininkas:
Yra kaip yra. Jei televizijų kameros nuolat ieško nosį krapštančių politikų, fiksuoja, ką rašo telefone savo žmonai premjeras, ieško skandalų, nesmagumų... Tačiau jei tarp tų juokelių priimami labai svarbūs įstatymai, tai ne visada susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Neigiami dalykai fiksuojami, neretai ir išpučiami. Žinote, auksinė aksioma "bloga žinia yra gera žinia" pasiteisina... Tačiau reikia suvokti ir tai, kad Seimas - pati atviriausia valstybinė institucija, jis - kone peršviečiamas. Juk mes nežinome, ką ir kaip tariasi ministrų kabinetas, apie ką išties kalba pasitarimuose prezidentė. Visgi šioje Seimo kadencijoje išties daug yra nesmagių, gal net keistų dalykų įvykę. Nors ir Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime buvo net ir antausių. Tik niekas to neviešindavo.
"Krizė atvėrė ydas"
Antanas BOSAS, buvęs parlamentaras, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas:
Kai buvau Seimo narys praėjusią kadenciją, išgyvenome ekonominį pakylėjimą, algos, pensijos buvo didinamos, augo vartojimas, bankai skolino ir niekas neskaičiavo, kas kiek gauna, už ką, kam išleidžia ir kiek. Dabar viskas po didinamuoju stiklu, Seimas - ypač. Ir galiu pasakyti, kad nėra ko stebėtis parlamentarų piktnaudžiavimais, išlaidavimu, nes visada taip buvo. Dabar tik išlindo tie dalykai. Per tokį žiaurų ekonominį nuosmukį ir parlamentarai be jokių kalbų turėjo solidariai veržtis diržus. Jei galima 15 procentų, tai 15, o jei 50 - tai 50. Visgi ant Seimo visų šunų karti nedrįsčiau, nes yra daug kitų problemų. Pavyzdžiui, visokie energetikai, bankininkai gaudavo po 40-80 tūkstančių litų per mėnesį algos. Ką, jie daugiau dirba už kitus? Ar normalu, kai aukščiausio rango valdininkas gaudavo didesnę algą nei prezidentas?
Denisas NIKITENKA
