Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skatinanti lyčių lygybę mokslo organizacijose. Europos Sąjungos pirmininkavimo renginyje mokslininkai ir politikai diskutuos, kokių pokyčių reikia, kad skirtis tarp moteriškų ir vyriškų profesijų išnyktų.
Šiuo metu Europoje beveik pusė turinčiųjų mokslinį daktaro laipsnį – moterys, tačiau iš jų tik kas trečia dirba mokslinį darbą. Didinant mokslo svarbą ekonomikoje, lyčių lygybė šioje srityje tampa iššūkiu, trukdančiu užtikrinti konkurencingumą.
„Mokslininkai savo darbais prisideda prie šalių modernėjimo, ekonomikos ir kultūros plėtros, taip pat žmonių gerovės. Tačiau moterims vis dar sunku užsitarnauti lygiavertį laipsnį ir požiūrį akademinėje bendruomenėje. Taip yra dėl vis dar vyraujančių stereotipų, atbaidančių moteris rinktis profesiją, kurioje dominuoja vyrai“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak konferencijos organizatorių, mokslinių tyrimų sritis dabar nukenčia dėl to, kad neefektyviai išnaudojami mokslininkių moterų gebėjimai.
„Pasiskirstymas – netolygus. Pagal mokslo sritis moterų yra labai nedaug tiksliuosiuose moksluose – ne todėl, kad jos yra negabios, o todėl, kad darbo kultūra, mano supratimu, yra labai vyriška ir moterys ten nepritampa, jos ten nėra skatinamos“, – tvirtina VU Fizikos fakulteto docentė, konferencijos organizatorė prof. Dalia Šatkovskienė.
„Dabar moterys turi daugiau teisių, turi teisę laisvai studijuoti, siekti aukštojo mokslo, gali eiti aukštas pareigas. Problema ta, kad moterys ne itin gerai žino savo teises ir nedrįsta imtis veiksmų. Galbūt jos bijo būti atskirtos, bijo nepalankios aplinkos“, – teigia Tarptautinės teorinės ir taikomosios fizikos sąjungos prezidentė prof. Cecilia Jarlskog.
Paskutiniais duomenimis, užfiksuotais 2009-aisiais, Lietuva kartu su Latvija Europos Sąjungoje pirmavo pagal moterų mokslininkių skaičių. Tuo metu Lietuvoje jos sudarė 51 proc. visų mokslininkų.
