Anot "Berent" projektų direktoriaus Juliaus Nevieros, 2013 m. tyrime tik 30 proc. respondentų atmetė kremavimo galimybę, kai 2008 m. tokių buvo 40 proc.
Iš nesirenkančiųjų kremavimo kaip pagrindines to priežastis nurodė tradiciją palaikus laidoti į žemę - 27,6 proc. ir naujos paslaugos neįprastumą - 22,5 proc.
Nors tradicijos ir visuomenės nuomonė turi įtakos gyventojų apsisprendimui renkantis laidojimo būdą, tačiau abu kartu - ir kremavimas, ir laidojimas į žemę - priimtini trečdaliui šalies gyventojų.
Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės labiau teikia pirmenybę kremavimui - 39 proc. nei turintys vidurinį išsilavinimą - 28 proc. Labiau apsisprendę, kurį laidojimo būdą rinktųsi, yra vyresnio amžiaus - 35 proc. jų rinktųsi laidojimą, 25 proc. - kremavimą, o 21 proc. priimtini abu laidojimo būdai.
"Pagarba mirusiojo valiai yra pripažįstama a priori ir net viršesnė nei tradicijos, - pastebi J. Neviera. - Net 85 proc. apklaustųjų įvardino, jog svarbu laikytis mirusiojo valios, išreikštos testamente ar kitame jam prilygstančiame dokumente".
Net 59 proc. gyventojų mano apsisprendę, kokiu būdu norėtų būti palaidoti, iš jų apie 27 proc. norėtų po mirties būti kremuoti, 18 proc. - palaidoti žemėje.
Tyrimas atskleidė, kad tik 36 proc. gyventojų mano, jog kiekvienas žmogus turi pats sukaupti lėšų, kurios bus reikalingos jo laidojimo išlaidoms, o 77 proc. gyventojų netapatina brangesnių laidotuvių su didesne pagarba mirusiajam.
"Prieš penketą metų atlikta visuomenės nuomonės apklausa buvo labiau prevencinė, nes, tik gavę jos rezultatus bei įvertinę tendencijas, galėjome rengti verslo planą ir kreiptis dėl planuojamo krematoriumo projekto kreditavimo į įvairias finansines institucijas, būdami tikri, jog projektas nebus nuostolingas", - sako krematoriumą valdančios bendrovės "K2 LT" direktorius Vytenis Labanauskas.
Tyrimas, kurį užsakė bendrovė "K2 LT", vyko 2013 m. vasario mėnesį.
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkritį. Šiuo metu jo kremavimo linija užtikrina 4000 kremavimų per metus, t. y. tenkina šiandieninį Lietuvos poreikį. Per pirmuosius veiklos metus kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.
