Septynios žinomos Lietuvos moterys, savo srities profesionalės – Justė Arlauskaitė-Jazzu, Beata Nicholson, Mūza Rubackytė, vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prezidentė Arminta Saladžienė, Aistė Smilgevičiūtė, Eglė Špokaitė ir Agnė Zuokienė – pirmą kartą kartu pasirodys teatro scenoje tam, kad atskleistų realių septynių moterų skaudžias, sukrečiančias, bet įkvepiančias istorijas. Tam jas subūrė projektas „Septynios“, sulaukęs tarptautinio susidomėjimo ir pripažinimo, o ketvirtadienį pristatomas ir Lietuvoje.
Pjesės „Septynios“ gastrolės vyksta jau trečius metus. Kiekvienoje valstybėje, kur ši pjesė yra pristatoma, vaidmenis joje atlieka visuomenei žinomi žmonės, nebūtinai moterys, bet ir vyrai. Šis projektas per trejus metus apkeliavo aštuonias šalis, o jį pamatė daugiau nei 10 000 žiūrovų. Per tą laiką įsimintinas moterų istorijas pasakojo 300 aktorių, politikų, visuomenės veikėjų. Tarp jų – septyni Europos Parlamento nariai ir tokio ryškumo žvaigždės kaip „Oskaro“ savininkė Meryl Streep.
Pjesė įtaigiai parodo kelią, kuriuo eidamos ir siekdamos taikos, kovodamos prieš korupciją, grumdamosi su smurtu prieš moteris, septynios drąsios moterys pasiekė reikšmingų visuomenės pokyčių. (JAV sekretorė Hillary Clinton)
Dokumentinė pjesė „Septynios“ remiasi asmeniniais dramaturgių pokalbiais su septyniomis moterimis, dalyvaujančiomis pasaulinės partnerystės tinklo „Vital Voices“ veikloje. Šioms moterims pavyko įveikti didžiules kliūtis ir nutiesti kelią reikšmingiems pokyčiams savo gimtosiose šalyse – Rusijoje, Pakistane, Nigerijoje, Šiaurės Airijoje, Afganistane, Gvatemaloje ir Kambodžoje.
Pjesė „Septynios“ tai – sceniniai skaitymai, pritaikyti įvairioms scenoms. Pjesė visiškai nereikalauja specialaus sceninio pasiruošimo, papildomų dekoracijų, žiūrovų dėmesys sulekiamas į dialogus, į moterų istorijas ir problemas. Nepaisant kalbos barjerų, pjesė ir toliau tiesai tiltus tarp valstybių. Ji tapo atspirties tašku diskusijoms apie žmogaus teises.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų demokratiški valstybių, vis dar pasitaiko nemažai pažeidimų žmogaus teisių srityje. Norėdama, kad Lietuvos gyventojai į tai atkreiptų dėmesį, Švedijos ambasada pristato projektą „Septynios“ ir mūsų šalyje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant Švedijos institutui, Švedijos ambasadai, Hedda production AB bei vietos institucijoms.
Pjesės „Septynios“ premjera Lietuvoje – gegužės 31 d., 19.00 val., „Teatro arenoje“, Vilnius.
Pjesėje pasakojamos septynių moterų istorijos:
Farida Azizi (Afganistanas) tapo aktyvia kovotoja prieš moterų marginalizaciją gimtojoje šalyje valdant Talibanui. Dėl gyvybei kilusios grėsmės jai buvo suteiktas prieglobstis JAV, kur šiuo metu ji gyvena su vaikais, toliau kovodama už moterų teises ir taikos proceso stiprinimą Afganistane.
Inez McCormack (Šiaurės Airija), užaugusi protestantų šeimoje, pasielgė neįtikėtinai – ištekėjo už kataliko. Nuo praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio ji aktyviai kovoja už moterų ir žmogaus teises, sąžiningus darbo principus ir socialinį teisingumą. Jai buvo patikėtos Airijos profesinių sąjungų pirmininkės pareigos. Jai teko ir lemtingas vaidmuo pasirašant 1998 m. Didžiojo penktadienio taikos susitarimą. Šiuo metu ji ir toliau kovoja už lygias teises ir sąžiningus darbo principus moterims bei mažumoms.
Marina Pisklakova-Parker (Rusija), prieš 19 metų, įveikusi milžiniškas kliūtis, įkūrė pirmąją Rusijoje pagalbos telefonu tarnybą smurtą šeimoje patiriančioms moterims. Ši tarnyba išaugo į Nacionalinį smurto prevencijos centrą ANNA, suteikusį konsultavimo paslaugas daugiau nei 100 tūkst. krizę patirainčių Rusijos moterų.
Annabella De Leon (Gvatemala) dėl įgyto išsilavinimo sugebėjo pati ištrūkti iš skurdo gniaužtų ir išvaduoti iš jų savo šeimą. Nuo 1995 metų ji – Gvatemalos Kongreso narė. Dėl nepailstamos kovos prieš korupciją ir už skurdą patiriančių žmonių, ypač moterų, ir vietos gyventojų, teises, ji net sulaukė grasinimų mirtimi.
Mukhtar Mai (Pakistanas). Po to, kai ją išprievartavo keturi aukštesnei kastai priklausantys vyrai, jai teko pusnuogei grįžti namo. Taip ji buvo nubausta už tariamą savo brolio nusikaltimą – neva jis nuplėšė garbę mergaitei iš aukštesnės kastos. Šiurpi šios moters istorija apskriejo visą pasaulį, apie ją rašė užsienio spauda. Užuot pasirinkusi tradicinį vietos moterų kelią – užsidaryti namuose arba nusižudyti – ji pasiekė to, kad jos prievartautojams būtų pradėtas teismo procesas. Be to, ji pradėjo statyti mokyklas, siekdama pagerinti moterų padėtį savo šalyje ir tapo tikra kovotoja už švietimo pažangą.
Mu Sochua (Kambodža) 2005 m. buvo Kambodžos moterų reikalų ministrė (viena iš dviejų Ministrų kabineto narių moterų), nominuota Nobelio taikos premijai už veiklą kovojant su prekyba žmonėmis Kambodžoje ir kaimyniniame Tailande. Pati aplankiusi kiekvienus namus 482 kaimuose, 2008 m. laimėjo rinkimus į savo šalies Parlamentą.
Hafsat Abiola (Nigerija) pradėjo aktyviai kovoti už žmogaus teises ir demokratiją po savo tėvų, siekusių taikos ir teisingumo gimtojoje šalyje, nužudymo. Ji įkūrė Kudirat demokratijos iniciatyvą, kurios tikslas – ugdyti jaunų Nigerijos moterų gebėjimus ir suteikti joms galimybių tapti lyderėmis. Kinijai didinant savo įsipareigojimus Afrikoje, H. Abiola padeda tiesti tiltus tarp Afrikos ir Kinijos moterų.
