Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.
Kremliui dar svarbiau, kad Krymo aneksija ir pagalba rusakalbiams Ukrainos rytuose smarkiai padidino V.Putino populiarumą savo šalyje.
Kaip nurodoma vasarį paskelbtoje nepriklausomo viešosios nuomonės tyrimų instituto „Levados centras“ studijoje, žmonių, kurie norėtų, kad V.Putinas 2018 metais siektų ketvirtos kadencijos prezidento poste, nuo 2013 metų gruodžio padaugėjo beveik dvigubai iki 57 procentų.
„Prieš metus buvo aišku, ko nori Putinas: jis norėjo turėti lemiamą žodį Ukrainoje arba kitos geriausios galimybės – valdomo konflikto“, – naujienų agentūrai AFP aiškino Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.
„Kremlius didele dalimi pasiekė, ko norėjo“, – pridūrė jis.
Ukraina konflikto pradžios pirmąsias metines sutinka būdama smarkiai demoralizuota: šalies ekonomika pakrikusi, o narystė NATO atrodo labai tolima arba galbūt netgi nepasiekiama perspektyva.
„Jie sugebėjo išlaikyti Ukrainą už NATO ribų, nes ji įsitraukusi į du neišspręstus teritorinius ginčus“, – Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje vyresnysis darbuotojas Aleksandras Baunovas sakė AFP.
Pasverta rizika
Jeigu V.Putinas kliovėsi prielaida, kad Vakarų šalys nesiryš sudeginti visų tiltų ryšiuose su Rusija, o juo labiau nesiims karinių priemonių prieš buvusią Šaltojo karo priešininkę, jo prognozės buvo teisingos.
Nors Vašingtonas garsiai tvirtino, kad Maskva siunčia savo karius kitapus sienos į pagalbą Ukrainos separatistams, Jungtinės Valstijos nesiryžo aprūpinti Kijevo letaline ginkluote, bijodamos konflikto eskalavimo.
JAV ir Europos Sąjunga sudarė vieningą ekonominį frontą, skelbdamos Rusijai sankcijas, bet nusprendė nesiimti radikalių priemonių, tokių kaip galimybės naudotis bankininkystės sistema SWIFT atėmimas iš Maskvos.
Rusija atlaikė smūgį, o vyriausybė neseniai paskelbė, kad recesijos apimtoje ekonomikoje blogiausias laikotarpis jau praeityje.
Po staigaus nuvertėjimo praeitų metų pabaigoje Rusijos rublis pastaruoju vėl sustiprėjo, aprimus kautynėms Ukrainoje ir nusistovėjus naftos kainoms.
Ekonomistai prognozavo Rusijos ekonomikai kelerius metus truksiančią stagnaciją, bet skelbusiųjų, kad šalies finansus artimiausiu metu ištiks griūtis, balsai pritilo.
V.Putinas taip pat demonstruoja besiruošiantis nutraukti savo izoliaciją Vakaruose, svarstydamas, ar ateinantį rudenį vyks į Niujorką pasakyti kalbos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-oje sesijoje, nurodė Kremlius. Tai būtų jo pirmasis vizitas Jungtinėse Tautose per pastaruosius 10 metų.
Toks žingsnis būtų buvęs neįsivaizduojamas dar prieš pusmetį, kai V.Putinas atrodė sugniuždytas tarptautinio pasmerkimo po to, kai virš separatistų kontroliuojamos teritorijos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ laineris ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės.
Vakarų šalys ir Kijevas tvirtina, kad Maskvos palaikomi kovotojai per klaidą numušė tą lėktuvą raketa, gauta iš Rusijos.
Siekdamas duoti atkirtį kaltinimams, kad jis yra asmeniškai kaltas dėl tos katastrofos, išblyškęs V.Putinas paskelbė precedento neturintį naktį įrašytą vaizdo kreipimąsi, kuriame ragino Vakarų šalis ir neišnaudoti tos tragedijos politiniais tikslais.
Tačiau vėliau, kai Ukrainoje buvo paskelbtos trapios paliaubos, Rusija atrodo sugebėjusi didžiąja dalimi suvaldyti blogiausius Malaizijos lėktuvo katastrofos padarinius.
Tai gali paaiškinti sarkastišką V.Putino repliką per praeitais metais iškilmingai minėtas Krymo atplėšimo nuo Ukrainos metines, kai jis pareiškė, kad Rusija „įveiks sunkumus, kurių taip lengvai sau prisidarėme“.
„Putinas neatsitrauks“
V.Putiną iš esmės lydėjo sėkmė, kai jis įsitraukė į konfrontaciją su Vakarais be gerai apgalvoto plano, sako apžvalgininkai.
„Buvo virtinė uždavinių ir garsusis Napoleono šūkis: „On s'engage et puis on voit“ („Imkimės veiksmų, o tuomet pažiūrėsime, ką daryti toliau„)“, – sakė idėjų kalvės „Politikos ekspertų grupė“ vadovas Konstantinas Kalačiovas, komentuodamas prezidento strategiją.
Nors jo taktika dažnai atrodydavo nepaaiškinama, V.Putinas siuntė visiškai aiškią žinią: Vakarų šalys turi suvokti, kad naujoji postsovietinė Rusija yra jėga, su kuria dera skaitytis.
„Putinas nepasiduos ir neatsitrauks, – Carnegie centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas rašė neseniai paskelbtame pranešime. – Maskva toliau priešinsis JAV pasaulinei hegemonijai ir veiks gindama savus interesus, vadovaudamasi savomis vertybėmis, nelaukdama išankstinio JAV arba IS pritarimo.“
Tačiau ši priešprieša kainavo daug žmonių gyvybių.
Kaip rodo oficiali statistika, nuo pernai balandžio Rytų Ukrainoje žuvo per 6 tūkst. žmonių, o žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad daug Rusijos karių, pasiųstų kautis kitapus sienos, taip pat tikriausiai žuvo kaimyninėje šalyje.
Santykiai tarp paprastų žmonių Rusijoje ir Ukrainoje irgi smarkiai pašlijo, o apžvalgininkai sako, kad šiai nesantaikai užgydyti gali prireikti ne vienerių metų arba dešimtmečių.
Nors kautynės pastaruoju metu aprimo, Ukrainos krizės sprendinio dar nesimato.
„Ši krizė tęsiasi iš inercijos, o tai yra pavojinga“, – pažymėjo N.Petrovas. – Ji tapo būtinybe dideliam skaičiui žmonių.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama
