„Mes šiuo metu kuriame savo momentinių mokėjimų sistemą ir tikimės, kad ją pavyks parduoti 2017 metais. Tai greičiausiai bus parduota privačiam subjektui. Konkurencija tokių sistemų yra didelė, jeigu kitais metais nepavyks parduoti mūsų kuriamos sistemos, tai 2018 metais reikės pasiūlyti jau kažką žymiai naujesnio“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Tieto Lietuvos“ vadovas Tomas Vitkus.
Jo teigimu, šiuo metu bendrovė kalbasi su keliais privačiais klientais, tačiau jis nenorėjo atskleisti jų pavadinimų.
„Tieto Lietuvos“ verslo plėtros vadovas Andrius Adamonis teigė, kad bendrovė gali teikti paslaugas ne tik privačiam, bet ir viešajam sektoriui.
„Mes save matome kaip technologinį partnerį, mes nepretenduojame būti mokėjimo operatoriumi. Operatoriais sistemų, pavyzdžiui, galėtų būti Lietuvos bankas, komerciniai bankai, Lietuvos paštas, telekomunikacijų bendrovės. Mes nesakome, kad šios bendrovės dabar jau nori tapti momentinių mokėjimo sistemų operatoriais, bet mes sakome, kad jie galėtų būti tais operatoriais“, - tvirtino A.Adamonis.
Anot jo, momentinių mokėjimo sistemų plėtra galėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus, nes mažėtų atsiskaitymai grynaisiais ir didėtų konkurencija tarp mokėjimo paslaugų teikėjų.
„Plečiantis momentinių mokėjimų sistemoms, mažės šešėlis, nes mažiau bus atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais, didės konkurencija tarp mokėjimo paslaugas teikiančių bendrovių ir sumažės barjerai į rinką įeiti naujiems žaidėjams“, - teigė A.Adamonis.
Pasak „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovo Andriaus Adamonio, naujais mokėjimų rinkos žaidėjais gali tapti ne tik komerciniai bankai, kuriems reikia modernizuoti savo teikiamas mokėjimų paslaugas, bet ir telekomunikacijų, energijos tiekimo bendrovės, prekybos tinklai, paštas ar net didžiąsias mokyklų IT sistemas (elektroninius dienynus) valdančios bendrovės.
„Komerciniams bankams tokios sistemos yra puiki priemonė išlaikyti betarpišką ryšį su klientu ir kartu gerinti paslaugų klientui kokybę. Tuo tarpu telekomunikacijų ar pašto operatorių paskata yra išplėsti savo siūlomų paslaugų spektrą bei sukurti naujas paslaugas jų turimų klientų duomenų pagrindu, kitaip tariant - monetizuoti valdomus klientų duomenis. Pavyzdžiui, piniginės perlaidos tradiciškai yra pašto operatorių verslas, todėl momentiniai mokėjimai yra natūrali pašto paslaugos tąsa“, - pažymi A. Adamonis, „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas.
Kaip teigia Lietuvos bankas, Lietuvos mokėjimų rinka vis dar atsilieka nuo Vakarų, todėl pokyčiai yra neišvengiami. Daugiau nei du trečdaliai visų mokėjimų Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais, o nuo tokių šalių kaip Suomija, Švedija ar Danija atsiliekame maždaug tris kartus.
Pagrindinis momentinių mokėjimų privalumas – akimirksniu 24 valandas per parą vykstantys atsiskaitymai tarp gyventojų. Lėšos gaunamos čia ir dabar į kliento sąskaitą visiškai neribojant darbo valandoms.
Švedijoje atsiradusi momentinių mokėjimų sistema „Swish“ akimirksniu išpopuliarėjo, o jos pavadinimas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu „siųsti pinigus vienas kitam“.
Lietuvos bankas skatina momentinių mokėjimų plėtrą ir tai įvardijo strateginiu tikslu iki 2020 metų. Kaip teigiama Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, Lietuvos bankas yra pasirengęs investuoti į momentinių mokėjimų tarpbankinės infrastruktūros sukūrimą, kad per artimiausius keletą metų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai taptų prieinami ir plačiai naudojami Lietuvoje.
„Tieto Lietuva“ Lietuvoje dirba telekomunikacijų, energetikos, finansinių paslaugų ir viešajame sektoriuose.
