Dvylikos narių apkaltos komisija išvadą dėl pagrindo M.Basčiui pradėti apkaltos procesą turi pateikti iki gegužės 1 dienos, jos pirmininku paskirtas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš nebuvo, 9 parlamentarai susilaikė.
Apkalta Seimo nariui inicijuojama dėl M.Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais, užkirtusių jam kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija, ją rengia valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“.
Opozicija išsakė įtarimus, kad tai yra Socialdemokratų frakcijos atstovo M.Basčio gelbėjimo planas, blokuojant jų tyrimą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Konservatoriai siūlė atlikti atskirą platesnį tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, ir tam buvo pritarta už balsavus 94 Seimo nariams, vienam prieš ir 6 susilaikius. Tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui iki balandžio vidurio atliks NSGK, komitetui suteikti platesni laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai.
Grupė valdančiųjų socialdemokratų siekė tyrimo klausimus papildyti epizodais iš vadovaujant praėjusios kadencijos dešiniųjų Vyriausybei energetikos sektoriuje atliktų sprendimų, tačiau vėliau pasiūlymus atsiėmė, sakydami, jog dėl to inicijuos atskirą tyrimo komisiją.
Aštriausiai prieš tyrimą dėl M.Basčio ir apkaltą pasisakė socialdemokratas Artūras Skardžius, piktindamasis, kad Valstybės saugumo departamento išvada dėl M.Basčio buvo paskelbta viešai ir jos pagrindu imtasi svarstyti jo apkaltos klausimą.
„Tai pirmas atvejis, kai parlamentarui bandoma inicijuoti apkaltą dėl to, kad jam neišduota pažyma dėl galimų grėsmių, kad jis neišduotų kažko. Ar mes kandidatuodami į aukščiausią valstybės instituciją turime užpildyti pažymas? Galbūt tai priimtina kur nors nedemokratinėje valstybėje, bet Lietuvoje 27 nepriklausomybės metais tokie dalykai nesuprantami, nesuvokiami ir apie tai bus ilgai kalbama. Aš nekalbu paie pažymos turinį, aš kalbu apie precedentą“, – kalbėjo A.Skardžius.
„Kuriuo keliu mes einame? Atsikvošėkime, nebūkime šventesni už patį popiežių, galėčiau įvardinti daug visokiausių sandorių, šiandien įregistruota keletas iš jų nutarime, prašant NSGK ištirti tikrai rimtus sandorius, kurie praktiškai jau padarė žalą valstybei, jos saugumui, nacionaliniam interesui. (...) Nesimėgaukime kaip tos piranijos tuo kraujo lašu ir neteiskime savo artimo, bičiulio, parlamento nario“, – frakcijos kolegą gynė A.Skardžius.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tuo tarpu ragino Seimą „netapti stogu galimai prieš Lietuvos interesus Rusijos naudai veikiantiems politikams“.
„Mes žinome, kad mūsų tarpe gali būti žmonių, veikiamų Rusijos suinteresuotų grupių, Rusijos įtaka skleidžiasi per konkrečius pareigūnus tiek Seime, tiek ir kitose struktūrose. Man gėda, kad net ir Seime mes šią įtaką jaučiame ir todėl esu už visišką skaidrumą. Seimas turi eiti keliu, kuris mums leistų pamatyti pilną vaizdą ir kviečiu balsuoti atsakingai, kad Seimas netaptų stogu galimai prieš Lietuvos interesus Rusijos naudai veikiantiems politikams“, – kalbėjo konservatorė.
Apkaltos iniciatyva M.Basčiui kilo, kai VSD dėl parlamentaro ryšių su nusikalstamo pasaulio ir Rusijos energetikos kompanijų atstovais pateikė neigiamą išvadą dėl leidimo dirbti su slapta informacija. V.Pranckiečio raginimu M. Bastys dėl to paliko Seimo vicepirmininko pareigas bei suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje, tačiau iš parlamento trauktis sako nematantis pagrindo.
VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
