Šiandien pateikiame “Omni Laike” pristatytos Jasono Burke’o knygos "Al Qaeda: Casting a shadow of terror" (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_26002$z_121984), išleistos anglų kalba "IB Tauris" leidyklos, ištrauką iš skyriaus "Kas yra “Al Qaeda”?"
Amerikiečiai pradėjo bombarduoti olas - vietiniai gyventojai jas vadina Tora Bora - 2001 m. lapkričio 30 dieną. Prieš septyniolika dienų Talibanas ir jo pagalbininkai arabai bei pakistaniečiai pasitraukė iš Kabulo. Per keletą valandų į miestą įžengė Šiaurės Aljanso pajėgos. Su mudžahedų grupe slapta prasmukau per sieną ir atvykau į Džalalabadą praėjus kelioms valandoms po jo išlaisvinimo. Kelias ateinančias savaites amerikiečių karo lėktuvai ir specialiosios paskirties būriai naršė Afganistaną pribaiginėdami besitraukiančius Talibano ir “Al Qaeda” kovotojus. Pasipriešinimas buvo minimalus.
Prasidėjus oro smūgiams Osama bin Ladenas buvo Kandahare, pietų provincijos mieste, kuris buvo Talibano administracinis centras ir dvasiniai namai. Lapkričio pradžioje jis, jo artimi padėjėjai ir keletas šimtų arabų pasekėjų persikėlė į Torą Borą. Gruodžio vidury jis, jo vyriausieji patarėjai, dauguma Talibano vadovybės ir šimtai “Al Qaeda” kovotojų pradingo. Jie prasprūdo pro užmestą tinklą.
Išvykau iš Tora Boros, keletą dienų praleidau Džalalabade ir išvažiavau į Pakistaną. Atvykau į Londoną kaip tik tuo metu, kai bendradarbiai rengė kalėdinį vakarėlį.
Nors beveik ketverius metus ištisai rengiau reportažus apie Afganistaną, Pakistaną ir bin Ladeną bei dešimtmetį nušvietinėjau konfliktus, valstybinius perversmus ir gamtos nelaimes, tačiau nebuvau pasirengęs tam, ką pamačiau. Kadangi ilgai gyvenau ir dirbau šiame regione, sukrėtimas buvo dar galingesnis. Mačiau galybę sielvarto ir netekties vaizdų Afganistane, tačiau, nors siaubingi ir tragiški, dauguma jų atrodė protu suvokiami, tarsi dalis tos vietos esmės. Tai, ką mačiau Tora Boroje, buvo visiškai nesuvokiama.
Buvo neįmanoma paaiškinti to, kas įvyko, vien tik žvelgiant į įvykius pietvakarinėje Azijoje. Tai, kas atsitiko Tora Boroje, buvo didžiulio ir sudėtingo istorinio proceso kulminacija. Bombarduojami vyrai buvo iš Jemeno, Egipto, Sudano bei Alžyro ir dar tuzino kitų šalių, taip pat iš Afganistano ir Pakistano. Paaiškinimas to, kas įvyko Tora Boroje, slypi jų istorijose.
Taip pat norėjau atsakyti į kitus klausimus. Kokia buvo grėsmės, dabar stojusios prieš mano ir tų, kuriuos myliu, gyvenimo būdą, kultūrą, vertybes, asmeninį saugumą, prigimtis? Ar tikrai turėčiau bijoti sprogmenų Londono metro, lėktuvų užgrobėjų Paryžiaus "Orly" oro uoste, dujų atakų Los Andžele ar radioaktyvių bombų Čikagoje?
Nedaug pagelbėjo prieš tai paskelbta medžiaga. Man buvo aišku, kad plačiai paplitusios visiškai klaidingos nuostatos. Svarbiausia tarp jų buvo įsitikinimas, kad Osama bin Ladenas vadovavo sutelktai ir savo struktūrą turinčiai organizacijai, kuri vadinosi "Al Qaeda". Kiekvienas mano paties darbe aptiktas įrodymas prieštaravo šiam “Al Qaeda” kaip "blogio imperijos" su visagaliu valdovu jos viršūnėje supratimui. Be abejo, tokia mintis buvo patogi - sunaikink žmogų bei jo šalininkus ir problema pranyks - tačiau ji buvo akivaizdžiai klaidinga. Todėl diskusija apie "karo prieš terorizmą" vedimą nukrypo klystkeliais.
Pamatuoto ir atviro žvilgsnio į gilumines kylančio islamiškojo radikalizmo priežastis vietą užėmė diskusijos dėl karo prieš terorizmą strategijos, kuriose beveik ištisai vyravo kalbos apie aukštųjų technologijų ginkluotę, militarizmą ir išnaikinimą.
Vienas klausimas buvo ir tebėra didele dalimi neatsakytas: kas yra “Al Qaeda”? Pats žodis yra svarbus. "Al Qaeda" kilo iš arabų kalbos šaknies "qaf-ayn-dal". Tai gali reikšti bazę, tokią kaip stovyklavietė, namai ar pamatas. Taip pat gali reikšti priesaką, taisyklę, principą, maksimą, formulę ar metodą.
Daugelis kraštutiniausių veikėjų tarp islamiškųjų radikalų, kurie prisijungė prie afganų 9-ąjį dešimtmetyje vykstant ilgai kovai su sovietais, pasaulį suvokė labai savotiškai. Abdullah Azzamo, vyriausiojo ne afganiškos kilmės kovotojų ideologo ir dvasinio bin Ladeno vadovo, pasaulio suvokimas atsiskleidė apibūdinant labiausiai atsidavusių musulmonų savanorių, kurie kovojo su sovietais, vaidmenį pasibaigus karui Afganistane. 1987 m. jis parašė: "Kiekvienam principui reikalingas avangardas jį įgyvendinti ir susidoroti su sunkiomis užduotimis bei didžiulėmis aukomis. Šis avangardas sudaro tvirtą pamatą (“al qaeda al-sulbah”) laukiamai bendrijai".
Azzamas kalbėjo apie veiklos būdą ir taktiką, ne apie konkrečią organizaciją. Iš tiesų dar turėjo praeiti metai ar daugiau, kol bin Ladenas suformavo savo grupę. Azzamas vartojo šį žodį nurodyti tikslą, idealą ir funkciją. Jis, o paskui ir bin Ladenas, “Al Qaeda” avangardo vaidmenį matė kaip priemonę radikalizuoti ir mobilizuoti tuos musulmonus, kurie iki tol atmetė jų ekstremizmą. Jie turėjo veikti taip, kaip bet koks revoliucinis avangardas, kaip įsivaizdavo Leninas ar dar prieš jį prancūzų revoliucionieriai. Šiuolaikinei radikaliajai islamiškai mąstysenai didelę įtaką turėjo vakarietiška radikalioji politinė tiek dešinioji, tiek kairioji mintis, taigi avangardo koncepcija tėra tik viena pasiskolinta iš aibės koncepcijų ir taktikų, apie kurias kalbėjo daugybė mąstytojų nuo Trockio ir Mao iki Hitlerio ir Heideggerio.
Bin Ladenas ir keletas artimų sąjungininkų veikė vadovaudamiesi Azzamo pasiūlymu ir galbūt maždaug 1988-aisiais arba 1989 metų pradžioje įkūrė karingą grupuotę Pešavare, pasienio mieste vakarų Pakistane. Jie tikėjosi, kad artėjančioje kovoje grupuotė veiks kaip "avangardas". Vienybė, kurią tarp skirtingų su sovietais kovojančių islamiškų ekstremistų grupių sustiprino bendras tikslas, silpo. Tarp savanorių vėl ėmė reikštis tautiniai ir etniniai nesutarimai. Bin Ladeno grupuotė buvo suformuota, kad aktyvios agitacijos arba "propagandos veiksmų" priemonėmis sukeltų musulmonus, sukurtų "tarptautinę armiją", kuri suvienytų ummą, t.y. pasaulinę islamiškąją bendruomenę prieš priespaudą. Grupuotė buvo maža, ją sudarė ne daugiau kaip tuzinas žmonių, o savo tikslais ji nedaug kuo skyrėsi nuo kitų Pakistane, Afganistane ir kitose islamo pasaulio vietose veikiančių, besiformuojančių bei pranykstančių grupuočių
Bin Ladenas išvyko iš Pakistano 1989 m. ir grįžo į savo gimtąją Saudo Arabiją. 1990 m., Saddamui Husseinui įsiveržus į Kuveitą, bin Ladenas, keletas kitų karo Afganistane arabų veteranų ir daugybė afganų karo vadų pasiūlė suformuoti islamo kovotojų armiją, kad būtų apginta Mekos ir Medinos žemė. Saudo Arabijos režimas atmetė bin Ladeno planą ir 32 metų amžiaus kovotojas pradėjo dirbti siekdamas reformuoti savo paties šalį. “Al Qaeda” projektas sunyko. 1991 m. bin Ladenas paliko savo tėvynę ir per Pakistaną pabėgo į Sudaną, kuriame buvo iki 1996 metų.
Vakarų žvalgybos pareigūnai buvo kritikuojami už lėtapėdiškumą perprantant “Al Qaeda”. Ši kritika nėra objektyvi. Pirmaisiais Sudane praleistais metais bin Ladenas bent jau lygiai tiek pat domėjosi miškininkyste ir kelių tiesimu, kiek ir galimybe sukurti tarptautinį islamo karių legioną. Jo paties grupuotė vargiai viršijo tuziną asmenų, kurie įsipareigojo būti jam ištikimi dar 1988 ar 1989 metais, ir jis labai priklausė nuo didesnių bei labiau pripažintų karinių grupių, tokių kaip "Islamo džihadas" Egipte, patirties bei išteklių. Taip pat jis nebuvo susijęs su aibe tuo metu įvykusių išpuolių, įskaitant ir išpuolį prieš Pasaulinį prekybos centrą. Jo dalyvavimas Somalyje ir garsiuosiuose "juodojo sakalo nusileidimo" (“blackhawk down”) įvykiuose buvo nežymus.
1996 m. bin Ladenas iš Sudano persikėlė į Afganistaną. Tai jam suteikė pirmąją realią galimybę sukurti tai, kas tikrai galėtų būti apibūdinta kaip organizuota teroristinė struktūra.
Afganistane bin Ladenas turėjo galimybę centralizuotai sutelkti daugelį iš esmės skirtingų šiuolaikinio islamiškojo karingumo atšakų. Dėl to ne susiformavo didžiulė ir disciplinuota "su visa siekiančiais čiuptuvais" grupuotė, o atsirado laikina daugelio skirtingų šiuolaikinio islamiškojo karingumo srovių sutelktis vienoje vietoje ir prie vieno projekto. Šiuo laikotarpiu, nuo 1996 iki 2001 m., “Al Qaeda” subrendo.
Knygą galite įsigyti čia: (http://www.amazon.com/exec/obidos/ASIN/1850433968/qid=1064871133/sr=2-1/ref=sr_2_1/103-9280172-7518219).
