„Mazda" noras naudoti rotorinius variklius metų metais atrodė kiek keistai, tačiau rinkai pareikalavus lengvo, sportiško, nesunkiai tiuninguojamo automobilio, „RX-7" buvo puikus pasirinkimas. Šis kupė pakeitė, taip ikona ir netapusį, sportišką, rotorinę širdį turintį „RX-3". „Mazda" pardavė begales „RX-7", tačiau pardavimai pradėjo kristi būtent tada, kai automobilis tapo populiarus tarp tobulintojų.
Pirmoji „RX-7" karta debiutavo 1978 metais. Nors automobilis, turėdamas 135 arklius, nebuvo labai galingas, tačiau jis buvo ypač lengvas, sverdamas tik 1100kg, o tai leido jam būti vienu greičiausių modelių jo kainų diapazone. Dėl šių savybių mašina buvo graibstoma, kaip karštos bandelės, o ypač nusisekę pardavimai buvo JAV. Jau pirmoji karta turėjo "Wankel" tipo rotorinį variklį, kurio kubatūra buvo vos 1146 kūbinių centimetrų. Nors šis motoras turėjo savų trūkumų, tačiau niekas jam neprilygo, kalbant apie galią, išspaustą iš vieno litro darbinio tūrio.
Kalendoriuje pasirodžius 1986 metams, "Mazda" pristatė antrąja „RX-7" kartą, kuri atskleidė visą automobilio potencialą. Naujas variklis turėjo lengvesnius rotorius, padidintą kompresiją ir generavo 146 arklius. Taip pat debiutavo turbininė versija, turinti 185 žirgus. Taip pat svarbus dalykas yra tai, kad ženkliai išaugus galiai, svoris liko beveik nepakitęs. Taip pat naujoji karta gavo patobulintą važiuoklę ir stabdžius, o tai leido padidinti ir taip gerus modelio pardavimus. Dalį „RX-7" sėkmes galima susieti su automobilio kėbulu, kuris buvo labai panašus į „Porsche 944". Tačiau žemesnė Mazdos kaina reiškė, kad „RX-7" buvo geresnis automobilis, nors dar ir nespėjęs išpopuliarėti tarp tobulintojų.
Nors 1992 metais debiutavusi trečioji karta buvo ne tokia populiari tarp pirkėjų, tačiau ji išsikovojo vietą po tiuningo saule. Daug tobulesnė sekvencinė turbinų sistema leido iš 1,3 litro variklio išspausti masyvių 250 arklių. Tai buvo mažiau nei turėjo konkurentai, pavyzdžiui „Toyota Supra", tačiau reikia nepamiršti, kad „RX-7" svėrė daugiau nei 200kg mažiau, o tai buvo aiškiai pastebima vairuojant automobilį.
Taip pat dėl idealaus 50/50 svorio paskirstymo, „Mazda" valdymo charakteristikos buvo geresnės nei konkurentų. To pavyko pasiekti variklio pagalba - tiksliau dėl to, kad jis yra labai kompaktiškas. Tai leido inžinieriams jį sumontuoti iškart už priekinės ašies. Beje, Australijoje, kur automobilis buvo ypač populiarus, „RX-7" dalyvaudavo ilgų distancijų lenktynėse, kuriose ne kartą "padarydavo" GT lenktynių serijos karalių "Porsche 911". '
Nors rotorinis variklis neturi švaistiklių, kurie gali nutrūkti, tai nereiškia, kad jo tobulinimas yra toks paprastas, kad užtenka tik sukelti oro slėgį. Kaip bebūtų, rotoriai ir tarpinės yra dažniausiai sugadinamos detalės, todėl norint rimtai patobulinti "Wankel" variklį, teks keisti šiuos komponentus tiuninginiais. Taip pat verta paminėti, kad „RX-7" yra liūdnai pagarsėjęs dėl išsilakstančių variklių vos po 100 tūkst. kilometrų. Dėl to, turbininiai modeliai dažnai vadinami uždelsto veikimo bombomis. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - tokios žinios yra geros tiems, kurie taip ar anaip ketina perrinkti variklį, nes dėl patikimumo problemų, detalių kainos yra nedidelės.
Rotoriniai varikliai taip pat mėgsta apsukas ir puikiai su jomis susidoroja, nes neturi įprastuose vidaus degimo varikliuose atsirandančių apkrovų stūmoklinei grupei. Tačiau aukšti sūkiai yra prastos žinios transmisijai - dėl to kenčia galią į ratus perduodančių dalių sujungimai, dėl to į šias problematiškas vietas vertėtų atkreipti dėmesį.
„RX-7" istorija pasibaigia 2002 metais, kuomet jį pakeitė „RX-8" modelis, kuris niekad taip ir neprilygo paskutiniajai „RX-7" kartai. Taip įvyko dėl keletos priežasčių - visų pirma, automobilis nebuvo toks seksualus, lyginant su pirmtaku, o taip pat nebuvo pasiūlytas turbininis "Wankel" variklis. Galiausiai, 2011 metais buvo nutraukta ir „RX-8" gamyba.
„Mazda" noras naudoti rotorinius variklius metų metais atrodė kiek keistai, tačiau rinkai pareikalavus lengvo, sportiško, nesunkiai tiuninguojamo automobilio, „RX-7" buvo puikus pasirinkimas. Šis kupė pakeitė, taip ikona ir netapusį, sportišką, rotorinę širdį turintį „RX-3". „Mazda" pardavė begales „RX-7", tačiau pardavimai pradėjo kristi būtent tada, kai automobilis tapo populiarus tarp tobulintojų.
Pirmoji „RX-7" karta debiutavo 1978 metais. Nors automobilis, turėdamas 135 arklius, nebuvo labai galingas, tačiau jis buvo ypač lengvas, sverdamas tik 1100kg, o tai leido jam būti vienu greičiausių modelių jo kainų diapazone. Dėl šių savybių mašina buvo graibstoma, kaip karštos bandelės, o ypač nusisekę pardavimai buvo JAV. Jau pirmoji karta turėjo "Wankel" tipo rotorinį variklį, kurio kubatūra buvo vos 1146 kūbinių centimetrų. Nors šis motoras turėjo savų trūkumų, tačiau niekas jam neprilygo, kalbant apie galią, išspaustą iš vieno litro darbinio tūrio.
Kalendoriuje pasirodžius 1986 metams, "Mazda" pristatė antrąja „RX-7" kartą, kuri atskleidė visą automobilio potencialą. Naujas variklis turėjo lengvesnius rotorius, padidintą kompresiją ir generavo 146 arklius. Taip pat debiutavo turbininė versija, turinti 185 žirgus. Taip pat svarbus dalykas yra tai, kad ženkliai išaugus galiai, svoris liko beveik nepakitęs. Taip pat naujoji karta gavo patobulintą važiuoklę ir stabdžius, o tai leido padidinti ir taip gerus modelio pardavimus. Dalį „RX-7" sėkmes galima susieti su automobilio kėbulu, kuris buvo labai panašus į „Porsche 944". Tačiau žemesnė Mazdos kaina reiškė, kad „RX-7" buvo geresnis automobilis, nors dar ir nespėjęs išpopuliarėti tarp tobulintojų.
Nors 1992 metais debiutavusi trečioji karta buvo ne tokia populiari tarp pirkėjų, tačiau ji išsikovojo vietą po tiuningo saule. Daug tobulesnė sekvencinė turbinų sistema leido iš 1,3 litro variklio išspausti masyvių 250 arklių. Tai buvo mažiau nei turėjo konkurentai, pavyzdžiui „Toyota Supra", tačiau reikia nepamiršti, kad „RX-7" svėrė daugiau nei 200kg mažiau, o tai buvo aiškiai pastebima vairuojant automobilį.
Taip pat dėl idealaus 50/50 svorio paskirstymo, „Mazda" valdymo charakteristikos buvo geresnės nei konkurentų. To pavyko pasiekti variklio pagalba - tiksliau dėl to, kad jis yra labai kompaktiškas. Tai leido inžinieriams jį sumontuoti iškart už priekinės ašies. Beje, Australijoje, kur automobilis buvo ypač populiarus, „RX-7" dalyvaudavo ilgų distancijų lenktynėse, kuriose ne kartą "padarydavo" GT lenktynių serijos karalių "Porsche 911". '
Nors rotorinis variklis neturi švaistiklių, kurie gali nutrūkti, tai nereiškia, kad jo tobulinimas yra toks paprastas, kad užtenka tik sukelti oro slėgį. Kaip bebūtų, rotoriai ir tarpinės yra dažniausiai sugadinamos detalės, todėl norint rimtai patobulinti "Wankel" variklį, teks keisti šiuos komponentus tiuninginiais. Taip pat verta paminėti, kad „RX-7" yra liūdnai pagarsėjęs dėl išsilakstančių variklių vos po 100 tūkst. kilometrų. Dėl to, turbininiai modeliai dažnai vadinami uždelsto veikimo bombomis. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - tokios žinios yra geros tiems, kurie taip ar anaip ketina perrinkti variklį, nes dėl patikimumo problemų, detalių kainos yra nedidelės.
Rotoriniai varikliai taip pat mėgsta apsukas ir puikiai su jomis susidoroja, nes neturi įprastuose vidaus degimo varikliuose atsirandančių apkrovų stūmoklinei grupei. Tačiau aukšti sūkiai yra prastos žinios transmisijai - dėl to kenčia galią į ratus perduodančių dalių sujungimai, dėl to į šias problematiškas vietas vertėtų atkreipti dėmesį.
„RX-7" istorija pasibaigia 2002 metais, kuomet jį pakeitė „RX-8" modelis, kuris niekad taip ir neprilygo paskutiniajai „RX-7" kartai. Taip įvyko dėl keletos priežasčių - visų pirma, automobilis nebuvo toks seksualus, lyginant su pirmtaku, o taip pat nebuvo pasiūlytas turbininis "Wankel" variklis. Galiausiai, 2011 metais buvo nutraukta ir „RX-8" gamyba.
