Japonų automobilių gamintojai yra pagaminę ne vieną puikų sportinį automobilį. Į galvą šauna tokie pavadinimai, kaip "Toyota Supra", "Nissan Z" serija, "Mazda RX-7" ar net dar visai šviežutėlis "Subaru BRZ". Tačiau ar tai yra superautomobiliai? Tai yra visiškai atskiras segmentas. Nors Japonijos automobilių gamintojai yra vieni pelningiausių pasaulyje, japonai yra pagaminę stebėtinai mažą skaičių superautomobilių. Daugiausiai tokių ekstremalių mašinų yra pagaminę europiečiai, tačiau yra keletas tokių modelių, atkeliaujančių iš tekančios Saulės šalies.
Tikriausiai pirmas pavadinimas, šaunantis į galvą yra "Nissan GT-R". Dažnai, dėl savo, palyginti, mažos kainos, jis yra vadinamas "superautomobilių žudiku". Tačiau mašinos techninės charakteristikos, egzotiškumas ir išlaikymo kaštai "Nissan'ą" daro tikra super technika. Seniau "GT-R" pavadinimas buvo neatskiriamas nuo "Skyline" modelio, tačiau 2007 metais debiutavęs, kaip atskiras "GT-R" automobilis, jis buvo po truputėli tobulinamas. Pradžioje turėjęs "tik" 480 žirgų kaimenę, 2013 metų modelis puikuojasi 545 ristūnais, kurie tūno 3,8 litro šešių cilindrų variklyje, "pagardintame" dvejomis turbinomis. Ši variklio galia keliauja per šešių bėgių automatinę greičių dėžę visiems keturiems varantiesiems ratams. Tai leidžia "GT-R" įsibėgėti iki 100km/h per mažiau nei tris sekundes ir pasiekti maksimalų 313km/h greitį.
Vienas iš egzotiškiausių automobilių, kada nors pagamintų didelio Japonijos automobilių gamintojo yra "Honda/Acura NSX". 1990 metais pasirodęs superautomobilis, turėjo konkuruoti su geriausiais Europos gamintojų pasiūlymais. Būtent todėl jis ir buvo kurtas pagal europietišką variantą - variklis viduryje, galiniai varomi ratai ir dizainas, neturintis nieko bendro su įprastais automobiliais. Nors šviežiai pasirodęs "NSX" turėjo tik trijų litrų šešių cilindrų variklį, generuojantį maždaug 280 arklio galių, tačiau jis buvo labiausiai vertinamas už puikiai subalansuotą pakabą, prie kurios tobulinimo prisidėjo pats Ayrton'as Senna. Šis "Honda" šedevras buvo gaminamas penkioliką metų - iki pat 2005 metų. Gera žinia yra ta, kad po poros metų japonai turėtų pristatyti tiesioginį "NSX" įpėdinį.
Kaip bebūtų keista, tačiau geriausio japoniško superautomobilio autoriumi galima pripažinti patį nuobodžiausią automobilių gamintoją pasaulyje - "Toyota". Jo padalinys "Lexus" sukūrė "LFA" šedevrą, kuris turi 4,8 litro dešimties cilindrų rėksnį po kapotu ir dizainą, agresyvesnį nei roko žvaigždės šukuosena. Taip pat superautomobilių lygai "Lexus" priklauso ir dėl kosminės kainos, kuri siekia apie milijoną litų. Automobilio kėbulas pagamintas daugiausiai naudojant egzotiškąjį anglies pluoštą, o širdžiai plakant 552 arklių galia, "LFA" iki 100km/h nuskuba per 3,6 sekundės ir galiausiai pasiekia maksimalų 326km/h greitį. Šie duomenys "Lexus'ą" daro viena puikiausių mašinų, kada nors nuriedėjusių nuo japoniško konvejerio. Nors visa 500 vienetų gamybos kvota jau yra išparduota, tačiau sklando gandai, kad artimiausiu metu išvysime "LFA" kabrioletą.
O dabar metas egzotikai, tarp egzotikos. "Nissan" yra pagaminę ne tik "GT-R" superautomobilį, bet ir dar vieną šios lygos žaidėją pavadinimu "R390". Jei nesate apie jį girdėję, nenusiminkite, nes jų yra pagaminta vos du vienetai iš kurių vieną pasiliko patys "Nissan". 1997 metais, kad galėtų dalyvauti "Le Mans" lenktynėse GT1 klasėje, "Nissan" turėjo pagaminti gatvei pritaikytą bolido versiją. Būtent toks buvo "R390" gimimas. Gatvėms skirta versija turėjo 3,5 litro aštuonių cilindrų variklį su dvejomis turbinomis, kuris turėjo tam laikmečiui įspūdingus 550 arklius. Tai leido superautomobiliui iki 100km/h įsibėgėti per 3,8 sekundės ir pasiekti maksimalų 315km/h greitį.
Paskutinis šiame sąraše japoniškas superautomobilis atitinka ne visus šiam segmentui būdingus požymius. Tačiau vieną svarbiausių, egzotiškumą, jis puikiai išpildo. Tai "Mitsuoka Orochi", kuris buvo pradėtas gaminti 2006 metais tik Japonijos rinkai. Be savo retumo, aiškiai matomas ir kitas superautomobiliams būdingas bruožas - tai niekam nebūdingas dizainas. "Mitsuoka" neatkartoja nei vieno automobilio bruožų, todėl gatvėje jis tikrai tampa dėmesio centru. "Orochi" techninės charakteristikos yra nė per kur nepanašios į tikro superautomobilio - jo širdis paimta iš paprasto "Toyota" sedano - tai 3,3 litro šešių cilindrų agregatas, turintis tik 231 arklio galią. Tačiau variklis yra sumontuotas viduryje, o ir prasti skaičiai netrukdo automobiliui kainuoti virš 260 tūkst. litų.
Japonų automobilių gamintojai yra pagaminę ne vieną puikų sportinį automobilį. Į galvą šauna tokie pavadinimai, kaip "Toyota Supra", "Nissan Z" serija, "Mazda RX-7" ar net dar visai šviežutėlis "Subaru BRZ". Tačiau ar tai yra superautomobiliai? Tai yra visiškai atskiras segmentas. Nors Japonijos automobilių gamintojai yra vieni pelningiausių pasaulyje, japonai yra pagaminę stebėtinai mažą skaičių superautomobilių. Daugiausiai tokių ekstremalių mašinų yra pagaminę europiečiai, tačiau yra keletas tokių modelių, atkeliaujančių iš tekančios Saulės šalies.
Tikriausiai pirmas pavadinimas, šaunantis į galvą yra "Nissan GT-R". Dažnai, dėl savo, palyginti, mažos kainos, jis yra vadinamas "superautomobilių žudiku". Tačiau mašinos techninės charakteristikos, egzotiškumas ir išlaikymo kaštai "Nissan'ą" daro tikra super technika. Seniau "GT-R" pavadinimas buvo neatskiriamas nuo "Skyline" modelio, tačiau 2007 metais debiutavęs, kaip atskiras "GT-R" automobilis, jis buvo po truputėli tobulinamas. Pradžioje turėjęs "tik" 480 žirgų kaimenę, 2013 metų modelis puikuojasi 545 ristūnais, kurie tūno 3,8 litro šešių cilindrų variklyje, "pagardintame" dvejomis turbinomis. Ši variklio galia keliauja per šešių bėgių automatinę greičių dėžę visiems keturiems varantiesiems ratams. Tai leidžia "GT-R" įsibėgėti iki 100km/h per mažiau nei tris sekundes ir pasiekti maksimalų 313km/h greitį.
Vienas iš egzotiškiausių automobilių, kada nors pagamintų didelio Japonijos automobilių gamintojo yra "Honda/Acura NSX". 1990 metais pasirodęs superautomobilis, turėjo konkuruoti su geriausiais Europos gamintojų pasiūlymais. Būtent todėl jis ir buvo kurtas pagal europietišką variantą - variklis viduryje, galiniai varomi ratai ir dizainas, neturintis nieko bendro su įprastais automobiliais. Nors šviežiai pasirodęs "NSX" turėjo tik trijų litrų šešių cilindrų variklį, generuojantį maždaug 280 arklio galių, tačiau jis buvo labiausiai vertinamas už puikiai subalansuotą pakabą, prie kurios tobulinimo prisidėjo pats Ayrton'as Senna. Šis "Honda" šedevras buvo gaminamas penkioliką metų - iki pat 2005 metų. Gera žinia yra ta, kad po poros metų japonai turėtų pristatyti tiesioginį "NSX" įpėdinį.
Kaip bebūtų keista, tačiau geriausio japoniško superautomobilio autoriumi galima pripažinti patį nuobodžiausią automobilių gamintoją pasaulyje - "Toyota". Jo padalinys "Lexus" sukūrė "LFA" šedevrą, kuris turi 4,8 litro dešimties cilindrų rėksnį po kapotu ir dizainą, agresyvesnį nei roko žvaigždės šukuosena. Taip pat superautomobilių lygai "Lexus" priklauso ir dėl kosminės kainos, kuri siekia apie milijoną litų. Automobilio kėbulas pagamintas daugiausiai naudojant egzotiškąjį anglies pluoštą, o širdžiai plakant 552 arklių galia, "LFA" iki 100km/h nuskuba per 3,6 sekundės ir galiausiai pasiekia maksimalų 326km/h greitį. Šie duomenys "Lexus'ą" daro viena puikiausių mašinų, kada nors nuriedėjusių nuo japoniško konvejerio. Nors visa 500 vienetų gamybos kvota jau yra išparduota, tačiau sklando gandai, kad artimiausiu metu išvysime "LFA" kabrioletą.
O dabar metas egzotikai, tarp egzotikos. "Nissan" yra pagaminę ne tik "GT-R" superautomobilį, bet ir dar vieną šios lygos žaidėją pavadinimu "R390". Jei nesate apie jį girdėję, nenusiminkite, nes jų yra pagaminta vos du vienetai iš kurių vieną pasiliko patys "Nissan". 1997 metais, kad galėtų dalyvauti "Le Mans" lenktynėse GT1 klasėje, "Nissan" turėjo pagaminti gatvei pritaikytą bolido versiją. Būtent toks buvo "R390" gimimas. Gatvėms skirta versija turėjo 3,5 litro aštuonių cilindrų variklį su dvejomis turbinomis, kuris turėjo tam laikmečiui įspūdingus 550 arklius. Tai leido superautomobiliui iki 100km/h įsibėgėti per 3,8 sekundės ir pasiekti maksimalų 315km/h greitį.
Paskutinis šiame sąraše japoniškas superautomobilis atitinka ne visus šiam segmentui būdingus požymius. Tačiau vieną svarbiausių, egzotiškumą, jis puikiai išpildo. Tai "Mitsuoka Orochi", kuris buvo pradėtas gaminti 2006 metais tik Japonijos rinkai. Be savo retumo, aiškiai matomas ir kitas superautomobiliams būdingas bruožas - tai niekam nebūdingas dizainas. "Mitsuoka" neatkartoja nei vieno automobilio bruožų, todėl gatvėje jis tikrai tampa dėmesio centru. "Orochi" techninės charakteristikos yra nė per kur nepanašios į tikro superautomobilio - jo širdis paimta iš paprasto "Toyota" sedano - tai 3,3 litro šešių cilindrų agregatas, turintis tik 231 arklio galią. Tačiau variklis yra sumontuotas viduryje, o ir prasti skaičiai netrukdo automobiliui kainuoti virš 260 tūkst. litų.
