Pagrindiniai Japonijos ekonomikos rodikliai blogėja ir kelia įtarimą, kad pasaulio trečia didžiausia ekonomika užplaukė ant seklumos, rašo „The Telegraph“.
Japonijos skola nuo 2008 metų padidėjo 61 proc. BVP. Viešoji skola šiais metais turėtų pasiekti 239 proc. BVP. Toks skolos lygis niekad nebuvo užfiksuotas jokioje didelėje ekonomikoje taikos metu. Grynoji skola – atėmus Japonijos dideles užsienio obligacijų santaupas – yra 137 proc. Tačiau ir ši auga vis sparčiau.
„Japonijos priklausomybė nuo viešojo sektoriaus išlaidavimo peržengia taupymo kompensavimo ribas, – sako Dylanas Grice'as iš „Societe Generale“. – Japonijos banko patiriamas politinis spaudimas paleisti pinigų spausdinimą visų greičiu tampa nebepakeliamas. Mes nematome kitos alternatyvos.“
Japonija dar nerūpestingiau leido pinigus nei JAV. Japonų biudžeto deficitas šį dešimtmetį liks per 7 proc. BVP. Pasak reitingų agentūros „Fitch“, fiskalinės konsolidacijos tempas yra ramus ir kelia „politinę riziką“. Planai padidinti PVM nuo 5 iki 10 proc. susilaukia priešpriešos.
Japonai vis dar mėgaujasi išskirtiniu finansiniu lankstumu, bet yra pažeidžiami šokų. Net mažas skolinimosi pabrangimas gali sukelti sumaištį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad Japonija yra vienintelė išsivysčiusi šalis, kuri leis šiais metais toliau didėti savo į ciklą įsisukusiam deficitui. Bendri finansavimo poreikiai 2012 metais sieks 59 proc. BVP, tuo tarpų JK – 14,8 proc., o Vokietijos – 8,9 proc.
Centrinis bankas padidino stimuliavimo priemones, tačiau kovoja dėl savo nepriklausomybės, kurią prarado 1930-aisiais. Jis yra pavargęs nuo bandymo „atkimšti“ infliaciją, bijodamas katastrofiško vyriausybės skolos išsiveržimo.
D. Grice'as teigia, kad norint stabilizuoti skolą reikia fiskaliniu būdu suspausti ją iki 13 proc. BVP O tai yra nelengva šaliai, turinčiai seniausią populiaciją. Darbo jėga Japonijoje mažėja nuo 1995 metų, o nominalus BVP krito po 0,5 proc. kasmet. Tokijas tikisi, kad gyventojų skaičius nuo 128 mln. 2010 metais nukris iki 87 mln. 2060 metais.
Prieš dešimt metų blogus reitingus sumenkindavo rinkos. 10 metų obligacijų palūkanos mažėjo, nes šalis krito į gilesnę defliaciją. Dabar palūkanos siekia 0,85 proc. ir yra mažiausios pasaulyje. Po „Fitch“ reitingo sumažinimo niekas nepasikeitė.
Tačiau vis dėlto, šis kartas gali būti kitoks. Japonija išnaudojo visus savo buferius. Santaupų lygis nukrito iki 2 proc. BVP nuo 1990 metais buvusių 16 proc. Tai smarkiai sumažino vyriausybės skolinimosi išteklius.
