Sosto nusprendęs atsisakyti Japonijos imperatorius Akihito antradienį pradėjo pagrindinę abdikacijos ceremoniją, sosto įpėdiniui princui Naruhito ruošiantis pakeisti savo tėvą.
Akihito yra pirmasis per daugiau kaip 200 metų Japonijos imperatorius, išsižadantis Chrizantemų sosto.
Jis formaliai liks imperatoriumi iki vidurnakčio, kai šalyje prasidės naujasis laikotarpis Reiva, kurio pavadinimas oficialiai verčiamas kaip „Daili harmonija“. Naujasis laikotarpis tęsis, kol šalį valdys Naruhito.
Ryšys su žmonėmis
Populiarus Akihito, kurio mitine promote laikoma Saulės deivė Amaterasu, 2016 metais pribloškė Japoniją išreiškęs norą dėl savo garbaus amžiaus ir sveikatos problemų atsisakyti Chrizantemų sosto. Imperatorius buvo gydytas dėl prostatos vėžio, jam taip pat yra atlikta širdies operacija.
Per ilgą, daugiau kaip du tūkstantmečius trunkančią Japonijos imperatorių dinastijos istoriją yra buvę daugiau kaip 60 sosto atsisakymų, bet praėjusį kartą taip įvyko 1817 metais, kai pasitraukė imperatorius Kokaku.
Akihito atsistatydinimas bus pirmasis per naująjį Japonijos istorijos tarpsnį, prasidėjusį 1868 metais, sostą perėmus imperatoriui Meidži.
Dėl šios priežasties Japonijoje nebuvo veikiančių abdikacijos įstatymų, todėl 2017 metų vasarą šalies parlamentas priėmė specialų teisės aktą, leidžiantį Akihito atsisakyti sosto.
Prašmatnesnė, vieša įžengimo į sostą ceremonija, kurioje dalyvaus pasaulio lyderiai, įvyks spalio 22 dieną.
Akihito siekė modernizuoti Japonijos imperatoriškąją šeimą, kurios padėtis yra opi turint omenyje jo tėvo Hirohito vaidmenį militaristinėje šalies praeityje.
Akihito ir jo žmona imperatorienė Michiko (Mičiko) pelnė pagyrų už ryšį su pavaldiniais. 2011 metais imperatoriškoji pora guodė žmones, nukentėjusius nuo tūkstančius gyvybių šalies rytuose nusinešusių žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos.
Poros, klūpomis bendraujančios su žmonėmis laikinose prieglaudose ar nusilenkiančios jiems vaizdai padrąsino priblokštą šalį. Be to, Akihito tuomet atliko retą žingsnį ir per televiziją pasakė kalbą, norėdamas nuraminti savo žmones.
Kaip ir jo tėvas, Naruhito laikomas moderniu imperatoriškosios šeimos nariu. Jis yra šiek tiek kritikavęs kartais labai varžantį imperatoriškajai šeimai privalomą gyvenimo būdą, ypač jo žmonai Masako bandant prisitaikyti prie tokio gyvenimo ir daug metų kovojant su streso sukelta liga.
Paveldėjimo krizė
Naujasis imperatorius paveldi šalį, kuri yra kitokia nei tada, kai į sostą įžengė Akihito.
Tuomet Japonijos ekonomika buvo viena dominuojančių pasaulyje ir išgyveno technologijų skatinamą pakilimą, nulėmusį didžiulį žemės kainų šuolį. Būta įspūdingų kainų palyginimų: imperatoriškųjų rūmų teritorija buvo verta daugiau nei visa Kanados teritorija.
Dabar Japonijos populiacija nyksta ir turi tapti pirmąja pasaulyje „itin senyva“ visuomene, kurioje 28 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų.
Pakilimo laikotarpį lydėjo „prarastasis dešimtmetis“, aptemdytas lėto ekonomikos augimo ir defliacijos, nuo kurios Japonija dar nėra visiškai atsigavusi.
Be to, Akihito pasitraukimas vėl pakurstė nuogąstavimus dėl potencialios paveldėjimo krizės. Po Naruhito jaunesniojo brolio Akishino (Akišino) 12-mečio sūnaus Hisahito vyriškos lyties paveldėtojų imperatoriškojoje šeimoje nebėra.
Jei Hisahito (Hisahitas) ateityje nesusilauks sūnaus, šimtmečius gyvavusi paveldėjimo seka nutrūks, nes nuo 1947 metų galiojantis Imperatoriškųjų rūmų įstatymas neleidžia moterims paveldėti Chrizantemų sosto.
Idėja leisti moterims paveldėti sostą yra populiari Japonijoje, bet jai kategoriškai priešinasi tradicionalistai.
Dėl istorinio imperatoriaus atsistatydinimo daug dirbantys japonai gavo beprecedentes 10 išeiginių dienų – paminėti ir naujo imperatoriaus įžengimą į sostą, ir tradicinę gegužės mėnesio „Auksinę savaitę“.
Savaitgalį prasidėjus šventėms greitieji traukiniai ir lėktuvai buvo sausakimši, užtat neįprastai ištuštėjo sostinės priemiestiniai traukiniai.
Saugumas per ceremonijas yra sustiprintas, narai tikrina griovius aplink rūmus, o policijos šunys – aplinkines gatves ir sodus.
