Leidinio "The Japan Times" teigimu, stambios naftos importuotojos Japonija ir Kinija slapta susikivirčijo dėl Rytų Sibire esančių telkinių plėtojimo.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2030 metų Kinijos naftos sunaudojimas išaugs penkis kartus. Todėl šalis siekia užsitikrinti naftos tiekimą ne tik iš Artimųjų Rytų regiono ir Afrikos, bet ir iš Rytų Sibiro, kuriuo, kaip potencialiu tiekimo šaltiniu, itin domisi ir japonai.
Pasak IEA, Kinijos naftos importas, kuris šiuo metu siekia šiek tiek daugiau kaip 2 mln. barelių per dieną, iki 2030 metų pašoks maždaug penkis kartus. Savo tiekimo šaltinius paįvairinti siekia ir antroji pagal dydį pasaulyje naftos importuotoja - Japonija. Šiuo metu šalis beveik 90 proc. sunaudojamos naftos importuoja iš Artimųjų Rytų.
Japonų ir kinų nesutarimai į viešumą iškilo gegužės mėnesį, kai Rusijos naftos milžinė "Jukos" su Kinijos valstybine bendrove "China National Petroleum Corp." (CNPC) pasirašė 25 metų trukmės (skaičiuojant nuo 2005-ųjų) sutartį dėl naftos tiekimo 2,4 tūkst. kilometrų ilgio naftotiekiu, vesiančiu iš Rytų Sibiro miesto Angarsko į Kinijos Dakingą. Sutartis pasirašyta Kinijos prezidento Hu Jintao (Hu Dzintao) vizito Rusijoje metu.
Tačiau birželį Japonija į Maskvą išsiuntė tuometinį premjerą Yoshiro Mori (Joširą Morį), užsienio reikalų ministrą Yoriko Kawaguchi (Joriką Kavagučį) ir kitus pareigūnus, norėdama paraginti rusus bendradarbiauti statant 3,7 tūkst. kilometrų ilgio naftotiekį iš Angarsko į Ramiojo vandenyno pakrantėje esančią Nachodką. Tuomet Japonijos poziciją parėmė ne vienas aukštas Rusijos pareigūnas, tarp jų šalies prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Tolimųjų Rytų klausimais Konstantinas Pulikovskis.
Japonijos energetikos tyrimų instituto vykdomasis direktorius Tsutomu Toichi (Cutomus Toičis) teigia, kad jo šalies siūlomas projektas yra priimtinesnis, nes jį įgyvendinus Rusija galėtų iš Nachodkos tanklaiviais eksportuoti naftą į Jungtines Valstijas, Pietų Korėją ir Taivaną.
Tepraėjus mėnesiui po japonų delegacijos vizito, Rusijos teisėsaugos institucijos susidomėjo "Jukos" veikla, pradėjo tirti su bendrove susijusius kaltinimus mokesčių vengimu ir turto grobstymu bei suėmė pagrindinį "Jukos" akcininką. "Jukos" ragino pasirinkti naftotiekio į Kiniją projektą.
Bendrovės prezidentas Michailas Chodorkovskis asmeniškai remia opozicines partijas "Jabloko" ir Dešiniųjų jėgų sąjungą. Manoma, kad su "Jukos" persekiojimu yra susiję V. Putino administracijos pareigūnai. Kol kas neaišku, kaip pradėtas "Jukos" veiklos tyrimas atsilieps naftotiekio į Kiniją projektui.
Teigiama, kad turtingiausiu Rusijos žmogumi laikomas M. Chodorkovskis ir kiti įtakingi šalies verslininkai po Sovietų Sąjungos žlugimo pigiai, tačiau nesąžiningais būdais įsigijo buvusias valstybines įmones.
Po "Jukos" susiliejimo su konkurente "Sibneft" naujoji įmonė turėtų tapti ketvirta pagal dydį pasaulyje naftos bendrove.
Japonija ir Kinija nesutaria ir dėl Azadegano naftos telkinio Irane. Pasak šaltinių, jei japonai atidėtų telkinio plėtojimo planus reaguodami į JAV prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijos pasipriešinimą, atsiradusia galimybe tikrai pasinaudotų Kinija. "G. W. Busho administracija ragina Japoniją užsitikrinti naftos tiekimą iš Rytų Sibiro, o ne iš Irano", - teigė vienas japonų naftos sektoriaus šaltinis.
Savo ruožtu Rusijos oficialus šaltinis minėjo, kad nors Rytų Sibiro projektu itin suinteresuota Japonijos vyriausybė, to negalima pasakyti apie šios šalies verslininkus. Tačiau šaltinis pridūrė, kad galutinį sprendimą priims V. Putinas.
ELTA
