Jau greitai bus metai, kai nušautas Rusijos kriminalinis autoritetas Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas, tačiau jo pavardė vis dar pasirodo Rusijos ir JAV kriminalinių įvykių suvestinėse.
Restorane – mafiozų pinigai
Niujorke šiomis dienomis buvo areštuotas ir jau kitą dieną už 500 000 dolerių užstatą į laisvę paleistas advokatas Michailas Levitis. Jo šeimai priklauso pagarsėjęs rusų restoranas Niujorke „Rasputinas“. Netoli Braiton Byčo esantis restoranas nuolat rodomas reportažuose apie rusų mafiją Amerikoje. Šiame restorane buvo filmuojamos ir ne vieno meninio filmo scenos apie rusų mafiją.
Restorane savo dalį gaudavo ir Japončikas. Padedamas „Magadano brigados“, ją buvo iškovojęs iš Monios Elsono. Bėgdamas nuo „brigados“, M. Elsonas tuo metu slapstėsi Europoje. Šiuo metu jis atlieka bausmę JAV kalėjime už nepavykusį pasikėsinimą į žinomus Kijevo verslininkus brolius Konstantinovskius, pravarde Broliai Karamazovai.
Pats M. Elsonas savo dalį restorane atkovojo iš vietinio gangsterio Šalvos Uklebos. Buvę restorano savininkai broliai Micelmacheriai, taip pat ankstesnis bendraturtis Nisanas Mestmanas neigė, kad restorane sukasi mafijos pinigai, tačiau faktai kalba ką kita. Restorane ilgą laiką buvo pogrindiniai lošimo namai, kuriuose azartiški Rusijos mafiozai yra palikę ne vieną tūkstantį dolerių.
Melavo agentams
Tačiau šį kartą M. Levitis buvo sulaikytas ne dėl mafijos reikalų. Jis kaltinamas, kad apklausiamas melavo Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnams, o už tai pagal JAV įstatymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Niujorko spauda rašo, kad FTB tiria įtakingo Niujorko valstijos senato nario, demokrato Karlo Kriugerio veiklą, nes įtaria, kad jis už rinkimų metu gautą paramą teikia verslininkams paslaugas. K. Kriugeris buvo išrinktas Bruklino apygardoje, kur gyvena daug emigrantų iš Rusijos – jie šiam demokratui paaukojo per 2 milijonus dolerių.
FTB pas M. Levitį pasiuntė jiems dirbantį netoli „Rasputino“ restorano esančio naktinio klubo „Heaven Nights“ savininką Džordžą Abdulą paprašyti K. Kriugerio, kad šis padėtų apsiginti nuo pareigūnų, kurie norintys iš Dž. Abdulos atimti spirito gaminių pardavimo licenciją. Už paramą Dž. Abdula perdavė M. Levičiui 3000 dolerių. Pokalbis tarp M. Levičio ir Dž. Abdulos buvo įrašinėjamas. Tačiau iškviestas į apklausą M. Levitis melavo, kad to pokalbio išvis nebuvo, ir sakė, esą iš Dž. Abdulos negavęs jokių pinigų. Už tai jis ir buvo areštuotas.
Nuteisė už verslininko pagrobimą
Praėjusią savaitę vienas Maskvos teismas 10 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje nuteisė vieną didžiausių Japončiko priešininkų – vieną iš Rusijos nusikaltėlių vadeivų Tarielį Onianį-Taro. Manoma, kad kaip tik Taro pradėjo kriminalinių grupuočių karą, per kurį ir krito V. Ivankovas.
Pats T. Onianis buvo sulaikytas praėjusių metų kovo mėnesį savo namuose Maskvoje.
Buvo įtariama (o teisme ir įrodyta), kad Taro kartu su Sergejumi Abutidze ir Aleksejumi Zubarevu Maskvoje, Smolensko aikštėje, pagrobė verslininką Džonį Managadzę. Banditai jį nusivežė į restoraną, pagalbinėse patalpose smarkiai sumušė beisbolo lazdomis ir paslėpė išnuomotame bute.
Už jo paleidimą Taro iš artimųjų pareikalavo pusės milijono dolerių. Gavę 218 000 dolerių ir raštelį, kad verslininkas esąs skolingas dar 282 000, banditai Dž. Managadzę paleido. Tačiau tų likusių dolerių nesulaukė.
Dž. Managadzė kreipėsi į miliciją ir netrukus visi trys pagrobėjai atsidūrė už grotų. Chamovničesko rajono teismas visus tris pripažino kaltais. Kaip jau minėta, Taro gavo 10 metų, S. Abutidzė – 9, o S. Zubarevas – 6 metus. T. Onianis, paskelbus teismo nuosprendį, sušuko: „Tegyvuoja mūsų sovietinis teismas!“ Savo šūkį pats palydėjo plojimais.
Kaip ir daugelis „įteisintųjų vagių“, T. Onianis yra gimęs Gruzijoje. Nelaisvėje jau yra praleidęs 10 metų. 1991-aisiais išvyko į Prancūziją, o vėliau iki 2005-ųjų gyveno Ispanijoje. Kai ten pradėjo svilti padai, grįžo į Rusiją. Šiuo metu Ispanijos prokuratūra jau yra išrašiusi T. Onianio europinį arešto orderį. Įtariama, kad jis organizavo nusikalstamą susivienijimą ir plovė pinigus.
Žudė konkurentus
Dar vienas Japončiko priešas šiuo metu teisiamas Tiumenėje. Tai Jurijus Tišenkovas (58 m.), pravarde Gansas. Jam pateikti kaltinimai žmogžudysčių organizavimu, gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Tardymo nustatyta, kad J. Tišenkovas 2001 metų gruodį organizavo konkuruojančios banditų grupuotės vadeivos Vladimiro Garmanovo nužudymą. Už 200 000 rublių gruodžio 8-osios vakarą samdyti žmogžudžiai Valerijus Bažinas ir Sergejus Duginas sušaudė V. Garmanovą, kai šis išėjo iš parduotuvės. Į auką buvo paleista 13 kulkų. Po kelių mėnesių milicija rado V. Bažino lavoną, o S. Dunginas šiemet kovo mėnesį buvo nuteistas 11 metų griežtojo režimo kalėjimo.
2004-ųjų rudenį Gansas suorganizavo dar vieno konkurento – Vasilijaus Kaberdino – nužudymą. Jį iš automato už 150 000 rublių sušaudė Vladimiras Alionšinas ir Sergejus Gogolevas. 2008-aisiais jie buvo nuteisti – pirmasis gavo 10, o kitas – 13 metų laisvės atėmimo. J. Tišenkovui kurį laiką pavyko išlikti šešėlyje, tačiau praėjusių metų rudenį milicijai pavyko prakalbinti vieną iš žudikų ir lapkričio 11-ąją Gansas buvo areštuotas.
Įžeidė Japončiką
Tiumenės kriminaliniame pasaulyje J. Tišenkovas aktyviau pradėjo reikštis 1990-aisiais, kai prasidėjo kova tarp grupuočių. Už banditizmą ir 11 žmogžudysčių po keleto metų buvo pasodintas ne vienas banditas, tačiau J. Tišenkovas, kuris tuo metu jau buvo vienos grupuotės lyderis, atsipirko 6 metais nelaisvės.
Į laisvę jis išėjo 2000-aisiais ir iškart pabandė paimti valdžią Tiumenėje. Jam sekėsi – netrukus jo jau klausė daugelis grupuočių, o pats J. Tišenkovas gavo „įteisintojo vagies“ titulą. Jis visą laiką stengėsi plėsti savo valdžią, tad pasiekė, kad jam paklustų ir Kurgano srities banditai. Dar po metų Gansas jau kontroliavo ir Rusijos–Kazachstano sieną. Tuo metu jis ir pateko į Japončiko akiratį, nes atsisakė mokėti mokesčius į Rusijos banditų kasą („obščiaką“). Japončikas paskambino J. Tišenkovui ir paliepė atvykti į Maskvą. Gansas atsakė, kad jis nesiruošia klausyti sau lygaus pagal rangą žmogaus įsakymų, o jei jam reikia, tegul pats atvyksta į Tiumenę.
Tai įsiutino V. Ivankovą ir jis pasiekė, kad Gansas būtų „nukarūnuotas“ – netektų „įteisintojo vagies“ titulo. Po to Japončikas į visas sritis nusiuntė laiškus („maliavas“) ir pranešė apie Ganso nepaklusnumą. Kriminalinį pasaulį pažįstantieji sako, kad toks laiškas tolygus mirties nuosprendžiui. Gansas buvo atvažiavęs į Maskvą, bandė pasiekti, kad tas sprendimas būtų pakeistas, bet jam nepavyko.
Areštuotas Gansas, bijant, kad su juo nebūtų susidorota, visą laiką laikomas vienutėje. Imtasi ir kitų atsargumo priemonių. J. Tišenkovo advokatai sako, esą prokurorai neturį pakankamai įrodymų, kad teismas nuteistų jų ginamąjį. Teisėsaugininkai remiasi tik S. Dugino ir V. Gogolevo parodymais.
P. KURMELIS
