Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Darius Povilaitis ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.
Kokia mums žala, jeigu mes patvirtintume, kad iš tikrųjų buvo ataka, kad galbūt tie dokumentai buvo pagrobti tos atakos metu?
A. Januška: Keista, kad prezidentas nežinojo tokių dalykų. Jis dabar staiga paskelbė, kad buvo įvykdyta ataka ir kad yra slapti dokumentai. Kitas dalykas yra tai, kad patvirtinamas kažkoks legalumas tų dokumentų, nors mes patys negalime žinoti, ar tai yra tikrai tie dokumentai, kurie yra pavogti, ir bus eksponuojami ir prieinami.
Akivaizdu, kad jeigu, kaip sako Prezidentas, tie dokumentai bus su grifom „slapti“, o mes nežinome, ar jie yra tikri, ar ne, tai bus padaryta didžiulė žala pasitikėjimui pačia Užsienio reikalų ministerija ir valstybe iš NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkų pusės. Lietuva turės daug aiškintis ir, žinoma, bus pačioje Lietuvoje daug kam įdomu skaityti, ir pasaulis galės perskaityti dalį „feikinių“, dalį galbūt tikrų dokumentų apie paslaptis, apie išsireiškimus.
Ta prasme, artėja kažkoks skandalas panašus į „WikiLeaks“ su didžiule žala Lietuvai, jeigu taip elgsis Lietuvos pareigūnai. Mes turėjome išmokti pamoką, kad JAV niekada nepripažino jokių „WikiLeaks“ dokumentų ir niekada jų nekomentavo – tai vienintelis išsigelbėjimas nuo tokių paskelbimų ir nuo paralelinės falsifikacijos.
Pone Povilaiti, ar galėtų būti, kad Lietuva nežinojo apie tą ataką ir sužinojo tik tada, kai buvo paskelbti duomenys?
D. Povilaitis: Taip, iš patirties – dažniausiai yra pastebima, kai kažkas paskelbia arba atakos metu tie „atakeriai“ padaro kokį nors žingsnį, kokią nors klaidą, kuri užlaužia sistemas. Tai yra tikriausiai du dažniausi atvejai, kada atakos yra pastebimos.
Tos organizacijos, į kurias yra laužiamasi, turi turėti kompetentingus žmogiškuosius resursus, kad tą dalyką stebėtų. Turbūt ne paslaptis, kad tokių resursų nei Lietuvoje, nei Amerikoje tiek nėra. Mano įsitikinimu, problema buvo užfiksuota arba užlūžus kažkokioms sistemoms, arba paviešinus informaciją.
Pone Januška, ko gali būti siekiama tokiomis atakomis? Paprastai kalbama apie nepasitikėjimo sukūrimą valstybės institucijomis, bet galbūt jūs įžvelgiate kažkokį specifinį tikslą?
A. Januška: Yra bandoma diskredituoti Lietuvą. <...> Gali būti, kad dokumentų paskelbimas yra hibridinės atakos dalis. Dalis gali būti tikrų, kurių mes nežinosime, dalis dirbtinių, redaguotų. Tai yra tiesiog valstybės diskreditacija kaip dalis hibridinės atakos.
Jeigu mes kažkaip neįrodysime partneriams, kad tai yra „feikas“, gali kilti pasitikėjimo Lietuva ir jos dokumentų apsaugos sistema krizė. Tai yra didžiulis smūgis valstybei ir iš to tikrai reikės daryti labai rimtas išvadas.
Keista, kad tos institucijos, kurios yra atsakingos už saugumą, iki šiol visą tą sistemą laiko tokiame lygyje.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
