Kodėl buvo apskritai sugalvota konvertuoti šį filmą? Režisierius mano, kad dabar tam atėjo tinkamas laikas – technologijos yra mūsų kasdienybė, domimasi dirbtiniu intelektu ir baiminamasi dėl su tuo susijusių pasekmių. O po sėkmingo „Titaniko“ atkūrimo 3D formate, tapo aišku, kaip išvengti kai kurių klaidų, kaip procesą padaryti sklandesniu ir pigesniu.
Jei 1991-aisiais būtų buvę technologiškai įmanoma, Cameronas būtų visą filmą iškart kūręs 3D formatu. Šia technologija režisierius susidomėjo vėliau, tik 1990-ųjų pabaigoje, o dešimtmečio viduryje jo kompanija pradėjo kurti 3D atrakcijas pramogų parkui Universal Studios. Bet dėl savito režisieriaus stiliaus formuoti kadro gylį filme, kai išskiriamas pirmas planas, vidurinis planas ir galinis planas, kurie visada turi galimybę kaitaliotis, yra gana nesudėtinga tokį filmą paversti į 3D formatą.
Kurios scenos buvo J. Cameronui ypatingai svarbios? Filmas buvo kuriamas tuo metu, kai tik pradėta suprasti kompiuteriu sukurtų vizualinių efektų svarbą kine, ir tam skirta daug dėmesio. Taip pat režisierius visada žavėjosi A. Schwarzeneggerio ikoniškumu, todėl tos veiksmo scenos, kuriose jis atsiskleidžia arba kuriose kovoja abu terminatoriai, kur T-1000 transformuojasi, režisieriui yra pačios įdomiausios. Ypač ta vieta, kur T-1000 netikėtai išnyra iš lydinio balučių ant grindinio.
Arnoldas Schwarzeneggeris mielai pritarė filmo atkūrimui. Buvo smagu visiems po tiek daug laiko vėl nusikelti į tuos laikus, kai filmas buvo statomas, ir šviežia akimi vėl viską pamatyti.
Darbo procese dalyvavo ir 1991-ųjų filmo vadovaujantis operatorius Adamas Greenbergas. Jau 80-uosius gyvenimo metus peržengusio operatoriaus akis vis dar labai jautri spalvoms, jis atliko ir galutinį spalvų suvedimą. Kiekvienoje scenoje kiekvienas personažas ir kiekviena detalė turėjo būti konvertuota į 3D – buvo atliktas milžiniškas ir labai kruopštus darbas.
Filme nerasite jokių pakeitimų scenose, viskas tikslingai buvo palikta kaip originale, tik atliekant pilną vaizdo, spalvų korekciją ir konvertaciją į 3D. Režisieriaus nuomone, bet kokios scenų, veiksmo korekcijos galėjo virsti nesibaigiančiu bei neprognozuojamu procesu.
Šiuo metu J. Cameronas dirba ties technologija, kuri leistų 3D filmus žiūrėti be specialių 3D akinių. Kai tik šis formatas išpopuliarėjo, net TV kompanijos susidomėjo šia technologija, atsirado 3D transliacijos, bet žiūrovas vis tiek turi užsidėti specialius akinius. Anksčiau ar vėliau to nepatogumo reikės atsisakyti. Po truputį ateina stereoskopinių ekranų amžius, bet kol prioritetinė yra 4K rezoliucija, kol tai naujiena, 3D formato pažanga dabar mažai ką domina.
2019 metais režisierius atgaus franšizės autorines teises, bet tikėtis, kad J. Cameronas vėl režisuos „Terminatoriaus“ tęsinį nereikėtų. Šiuo metu jis dirba su keturiais naujais „Avataro“ filmais. Bet į filmo kūrybinį procesą įsitraukti vis tiek planuoja, jam svarbiausia surasti, kuo filmas gali būti šviežias ir įdomus 21 amžiaus žiūrovui. Cameronas juokauja, kad gal 2029 metais, iš kurių pirmasis terminatorius ir atvyko pas mus, režisierius sugrįš, pasiremdamas lazdele, su deguonies vamzdeliu, kyšančiu iš nosies, parėkauti „veiksmas!“ jau keturioliktame „Terminatoriuje“.
Naująją 3D versiją „Terminatorius 2: Paskutinio teismo diena“ Lietuvos žiūrovai kinuose galės pamatyti vasaros gale.
