Tai jis trečiadienį pareiškė liudydamas Laikinojoje tyrimo komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ar poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams.
„2013 metais buvo parengta skaičiuoklė, kur panašiai kaip dabar žmonės galėjo įvesti duomenis ir pasižiūrėti, kokie jų rezultatai laukia to kaupimo. Man kilo didelių abejonių ir įtarimų (....), kad tam tikros prielaidos, investicinė grąža yra nepamatuotai optimistinė. Nagrinėdamas tas prielaidas ir pasiūlymus (...) pastebėjau, kad skaičiuoklė yra rengta iš metaduomenų, tam tikrų laikmenų, failų, kad rengta „Swedbank“ specialistų“, – komisijoje aiškino S. Jakeliūnas.
Pasak jo, skaičiuoklės patikimumu abejojo ir daugiau ekonomistų – Lietuvos banko valdybos narys Raimundas Kuodis, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Jeigu įtaką daro ir per viešąją erdvę, ir per technines tokias skaičiuokles tiesiogiai suinteresuota institucija Swed („Swedbank“ – BNS), todėl man tada kilo klausimų ir įtarimų, ar nėra kažkokios paslėptos intervencijos ir įtakos darymo per techninius parametrus, per algoritmus, per formules ir panašiai“, – tvirtino S. Jakeliūnas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS patvirtino, kad rengiant 2013-ųjų pensijų skaičiuoklę dalyvavo ir rinkos dalyvių atstovai.
„Darbo grupėje dalyvavo Lietuvos bankas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ir rinkos dalyviai – pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo bendrovės. Darbo grupė anuomet atsižvelgė ir į buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo S. Jakeliūno prašymą, kad skaičiuoklėje rankiniu būdu būtų galima įrašyti neigiamą kaupimo grąžą“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.
S. Jakeliūnas komisijoje taip pat tvirtino, kad 2013 metų pabaigoje buvo sutaręs „su Pasaulio banku dėl konsultacinių paslaugų dėl antros pakopos įvertinimo“. Bet, anot jo, tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė suabejojo tokių konsultacijų nauda.
Pasak S. Jakeliūno, pensijų fondai ir kitos finansų įstaigos įtakos politiniai sistemai ir įstatymų proceso kūrimui siekdavo viešoje erdvėje teikdamos kompetencijos neatitinkančius vertinimus, manipuliuodamos gyventojų lūkesčiais bei tarptautinių institucijų nuomone, „iškreipiant ją, gąsdinant visuomenę ir politikus pensijų fondų nacionalizacija, lėšų nusavinimu“.
Parlamentaro teigimu, įtaką viešajai nuomonei papildomai darė ir kai kurios žiniasklaidos priemonės. Tiesa, anot S. Jakeliūno, pastaraisiais metais, kai Seime buvo svarstoma pensijų sistemos pertvarka, jis spaudimo dėl antros pakopos pensijų fondų veiklos nesulaukė.
„Tiesioginio bandymo daryti įtaką man aš nepastebėjau, jo neišskirčiau, galbūt vieną kitą komentarą komitete – taip, bet daugiausia buvo veikiama per viešąją erdvę masyviais raštais ir žiniasklaidą“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Jis pabrėžė neabejojantis pensijų fondų įtaka politikams ir kaip pavyzdį minėjo maždaug 30 parlamentinės opozicijos atstovų kreipimąsi pernai liepą į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. S. Jakeliūno teigimu, šį raštą politikams sukūrė antros pakopos pensijų fondus atstovaujantis verslas.
KT dalį parlamentarų prašymo ėmėsi nagrinėti praėjusį pernai rugsėjį.
