Antros kartos „XF“ už prieš tai gamintą modelį yra 7 milimetrais trumpesnis ir 3 milimetrais žemesnis, tačiau ratų bazės ilgis išaugo iki 2960 milimetrų. To rezultatas - 15 milimetrų padidėjusi erdvė kojoms, 24 milimetrais padidėjusi erdvė keliams ir 27 milimetrais padidėjusi erdvė galvai.
(Re)Evoliucija
„Jaguar“ specialistai darbuodamiesi prieš antrosios kartos „XF“ nusprendė, jog radikalūs pokyčiai turi būti atlikti po automobilio oda. Tuo tarpu vizualinė „XF“ pusė turi būti pirmosios kartos modelio evoliucija, o ne revoliucija. Todėl pažvelgus į priekinę „XF“ modelio dalį matyti prieš tai gaminto modelio bruožų, tačiau bendrame kontekste dominuoja naujasis „Jaguar“ dizainerių formuojamas markės veidas. Plačios radiatoriaus grotelės, didžiulės oro paėmimo angos, siauri ir šiek tiek lenkti priekiniai žibintai ir žema automobilio stovėsena - tai yra tie elementai, kurie leidžia dizaineriams sukurti markės veidą ir leisti mums, mirtingiesiems, atskirti juos nuo kitų gamintojų kūrinių.
Priekinė „Jaguar XF“ dalis nėra vienintelė vieta, kuri turi daugybę panašumų su kitais markės modeliai. Pažvelgus į automobilio siluetą arba galinę automobilio dalį - pamatysite dar vieną „Jaguar“ dizainerių triuką. Antrosios kartos „XF“ galinių žibintų dizainas yra beveik identiškas tiems, kurie yra montuojami į mažesnį „Jaguar XE“. Atsitraukė į šoną ir pažvelgę į automobilio siluetą - išvysite nuožulnią stogo liniją, kuri yra skiriamasis modernių „Jaguar“ sedanų bruožas. Tokią stogo liniją turi tiek mažasis „XE“, tiek ištaigingas „XJ“.
Solidus interjeras
Šiuolaikinių automobilių interjeruose dominuoja minimalizmas - „Jaguar XF“ automobilio vidus ne išimtis. Centrinėje konsolėje dominuoja lietimui jautrus ekranas, o po juo - dvi eilutės mygtukų, kurių dėka galėsite valdyti oro kondicionavimo sistemą, įjungti avarinį signalą, įjungti arba išjungti šildomas sėdynes. Žvelgiant toliau - akys nukrypsta į vietą, kurioje yra pavarų perjungimo ratukas ir važiavimo režimo keitimo mygtukai. Įprastai ši vieta atrodo pakankamai standartiška - pavarų perjungimo svirtis, šalia jos du puodelių laikikliai arba porankis. Tuo tarpu britiškame „Jaguar“ pavarų perjungimo procesas yra visiškai kitoks.
Pirmos kartos „Jaguar XF“ pritaikyta koncepcija prigijo ir atrodo tapo vizitine šios markės automobilių kortele. Paspaudus variklio užvedimo mygtuką, pavarų perjungimo ratukas pakyla ir netiesiogiai sako - „Junk greičiau į D ir važiuojam!“ Žinau, tai yra smulkmena, tačiau labai maloni smulkmena, kuri labai niūrų pirmadienio rytą gali šiek tiek praskaidrinti nuotaiką.
Apskritai - automobilio interjero stilistikoje dominuoja minimalizmas. Jame nėra nereikalingų oro išpūtimo angų, medžio imitacijos ar nenaudingai išnaudoto ploto. Kadangi automobilio interjeras nėra apkrautas, visų prietaisų valdymas yra labai paprastas ir aiškus. Apima jausmas, kad „Jaguar“ dizaineriai norėjo sukurti interjerą, kuriame vairuotojas kuo greičiau įsijungtų šildomas sėdynes, mėgstamo atlikėjo albumą ir tiesiog pradėtų vairuoti.
Keturių cilindrų era
Idealiame pasaulyje kiekvienas automanas galėtų džiaugtis 6 arba 8 cilindrų benzininių variklių teikiamais malonumais, tačiau šiais laikais tai yra savotiška privilegija. Europoje daugelį metų karaliavo ir toliau karaliaus kompaktiški bei efektyvūs keturių cilindrų varikliai.
Antros kartos modelis siūlomas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais arba dyzeliniais jėgos agregatais. Patys pajėgiausi, šešių cilindrų motorai, komplektuojami išskirtinai tik su „ZF“ 8 laipsnių automatinėmis pavarų dėžėmis. Jų galia svyruoja tarp 300 ir 380 arklio galių. Tuo tarpu 2,0 litrų, keturių cilindrų benzininiai arba dyzeliniai motorai gali būti poruojami su šešių laipsnių mechanine arba 8 laipsnių automatine transmisija.
Kad ir kaip keistai skambėtų „Jaguar“ ir keturių cilindrų variklis viename sakinyje, tačiau mūsų bandytas modelis turėjo būtent 2,0 litrų, keturių cilindrų, 180 arklio galių ir 430 Nm sukimo momentą išvystantį dyzelinį motorą, 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę ir išmanią keturių varančiųjų ratų pavarą. „Jaguar“ norėdama išlaikyti klasikiniams automobiliams būdingą lengvumą ir atletiškumą, pasirinko ne nuolatinę keturių varančiųjų ratų pavarą, o efektyvesnį ir vairavimo malonumą vertinantiems automanams palankesnį analogą.
Įprastai automobilis yra varomas galiniais ratais, tačiau „Intelligent Driveline Dynamics" vardu pavadinta sistema nuolatos stebi važiavimo sąlygas iki 100 kartų per sekundę. Atsiradus poreikiui, sistema tam tikrą variklio galios pyragaitį gali nusiųsti į priekinius ratus arba paskirstyti galią tarp visų keturių ratų.
Vos 138 kilogramus sveriantis variklis didžiausią sukimo momentą pasiekia 1750 - 2500 sūkių diapazone, tai nėra itin platus diapazonas, bet to pilnai užtenka norint atlikti staigų lenkimo manevrą. Tačiau tachometro rodyklei perkopus 2500 sūkių ribą variklis neišsikvepia. Tachometro rodyklei artėjant link 3000 ar 3500 sūkių, variklis tuomet vistiek išvysto 350 - 400 Nm sukimo momentą, o to pilnai užtenka norint važiuoti sparčiau ir azartiškiau. Tikrai nesiruošiu sakyti, jog šis motoras yra tinkamiausias jėgos agregatas šiam „Jaguar“ modeliui, tačiau tai yra optimaliausias pasirinkimas tiems, kurie ieško dyzelinio variklio ir ieško aukso viduriuko tarp ekonomiškumo ir galios : automobilis nuo 60 iki 100 km/val. įsibėgės per 5,1 sekundės, o nuo 80 iki 120 km/val. spurtuos per 6,6 sekundės.
Ekonomiškų dyzelinių variklių šalininkus turėtų pradžiuginti šio jėgos agregato kuro sąnaudos. Nors „Jaguar XF“ nėra kompaktiškas ir labai lengvas automobilis, tačiau po skirtingų važiavimo režimų ir kelių šimtų kilometrų, vidutinių kuro sąnaudų vidurkis siekė 7,2 litro. Mieste kuro sąnaudos padidėdavo iki 7,9 litro, greitkelyje arba autostradoje nukrisdavo iki 6,1 - 6,3 litro, o įprastuose užmiesčio keliuose kuro sąnaudų vidurkis svyruodavo nuo 5,7 iki 6,5 litro.
Stipriausia savybė
Nepaisant įvairiausių pokyčių automobilių pramonėje, britiškų automobilių gamintoja nuolatos skirdavo didžiulį dėmesį važiavimo savybėms, puikiai pakabos konfigūracijai. Toks kompanijos požiūris gamintojui užsitarnavo labai gerą vardą tarp tų, kurie vertina optimaliai subalansuotą pakabą. Jeigu leistumėte išsiplėsti, tai po „optimaliai subalanstuotos pakabos“ epitetu slypi keturi kriterijai : sukibimas su kelio danga, stabilumas, komfortas ir reakcija į vairuotojo komandas. Gera žinia yra ta, jog „Jaguar“ specialistams pavyko šiuos kriterijus įdiegti į naująjį „XF“.
Labiausiai žavi automobilio reakcija į bet kokius vairuotojo poelgius. Automobilis nedelsia, nedemonstruoja silpnumo požymių, kur suksite, ten jis ir važiuos. Nesvarbu, ar tai ilgas ir platus ar aštresnis posūkis.
Aštresnius kelio sujungimus, deja, galinė pakaba mėgsta skaičiuoti, tačiau tokių kelio ruožų nėra labai daug. Apskritai - automobilis įvairiausiais keliais rieda sklandžiai ir nenervingai, demonstruodamas paklusnumą ir aristokratišką ramybę. Jeigu praėjusią savaitę bandytas „Volvo S90“ į posūkius įvažiuoja su ženkliu kėbulo pasvyrimu, tai analogiškas veiksmas „Jaguar XF“ automobilyje suteikia ne mažą išgąstį, o paskatinimą važiuoti greičiau ir aštriau. Puikiai pasvertas vairas ir žema bei patogi vairuotojo sėdėsena suteikia užtikrintumo jausmą, o prie to prisijungia ir pagirtinai subalansuota pakaba, kuri priklauso standžių pakabos konfigūracijų barikadoms.
2007 metais „Jaguar XF“ buvo vienas iš tų automobilių, kuris atvertė modernių, šiuolaikiškų, technologiškai pažangių „Jaguar“ markės modelių lapą. Ant visiškai naujos struktūros sukurtas, antrosios kartos „Jaguar XF“ žengę labai stiprų žingsnį į priekį, pademonstruodamas britų ambicijas tapti tokiu automobilių gamintoju, kuriuo didžiuotųsi ne tik britai, bet ir ištikimiausi „Jaguar“ gerbėjai. Kaip ir praėjusią savaitę bandytas „Volvo S90“, taip ir „Jaguar XF“ pademonstravo, jog gerų, kokybiškų alternatyvų didžiąjam trejetui iš Vokietijos ieškantys automanai dabar turi iš ko rinktis. Išskirtinumas dabar nėra vienintelė stiprioji „Jaguar“ pusė.
Jeigu abejojate, kad „Jaguar“ sugebėjo sukurti automobilį, galintį prilygti pervertintiems „Audi“, „BMW“ arba „Mercedes Benz“ kūriniams, noriu priminti - Vokietijoje leidžiamo žurnalo „Autobild“ rengiamuose „Auksinio vairo“ rinkimuose“, būtent šis automobilis surinko daugiausiai taškų „Vidutinių ir prabangių automobilių“ kategorijoje, aplenkdamas „Volvo S90“ ir ... E klasės „Mercedes Benz.“
PRIVALUMAI
- Eksterjero dizainas
- Žema, bet labai patogi vairuotojo pozicija
- Automobilio pretenzijos į sportiškumą, tačiau labai stipriai neaukojant komforto
- Protingai išplanuotas interjeras
- Suprantamiausia ir lengviausiai perprantama informacijos ir pramogų sistema rinkoje
- Patogios, komfortiškos, puikų šoninį prilaikymą turinčios sėdynės
- Pagirtina garso izoliacija iki 140 km/val.
- Dyzelinis variklis labai greitai pasiekia darbinę temperatūrą ( ~ 8 - 9 minutės )
- Sušalusius kaulus labai greitai atšildys šildomas vairas ir sėdynės ( sėdynės įkaista vos per keletą akimirkų )
TRŪKUMAI
- Konkurentų dyzeliniai varikliai dirba tyliau
- Vietos gale sėdintiems keleiviams nėra itin daug
- Brangi papildoma įranga
- „Tuoj man užsidegs trumpikės“ versijų kainos prasideda nuo 70 000 eurų
„Volvo S90“ : Tai jau nebe alternatyva vokiškąjai trejybei
„Jaguar XE“ : 3 serijos „BMW“ žudikas?
GALERIJA
