Moteris pasakojo, kad metų neskaičiuoja ir džiaugiasi kiekviena diena.
E. Jackaitė kalbėjo, kad gimimo dienos progai neturėjo jokių planų, tačiau nuo pat ankstyvo ryto ją pasitiko staigmenos: „Neturėjau jokio plano, be abejo – kokie čia susibūrimai, kai turime tokią situaciją... Tačiau aš turiu nuostabių draugių, kurios mane sugalvojo nudžiuginti! Vieną iš jų – Viktorija – mylima draugė ir talentinga fotomenininkė pasiūlė mano gimtadienio rytą susitikti prie jūros, kur vos keli šimtai metrų nuo mano namų.
Ankstų rytą, patekant saulei, ant jūros kranto mus pasitiko begalybė gulbių! Tokia palaima užliejo – kas dar galėtų surežisuot nuostabesnį scenarijų?! Dabar guliu vonioje, skambant jausmingoms melodijoms su balintos kavos puodeliu rankoje, „Geisha“ šokoladu, skanauju, esu jaukios prieblandos apsupta, priiminėju sveikinimus žodžiu ir raštu, ir laiminga bei dėkinga, šypsausi.... Šiandien dar tiek visko laukia, už valandėlės – atsakinėsiu į skambučius ir tris valandas praleisiu savanoriaudama „Pagalbos moterims linijoje“, o vakare, žinau, kad laukia siurprizai ir galiausiai – šventiškas laikas su šeima!“
Aktorė pasakojo, kad jai visuomet patikdavo gimtadienius sutikti užsienyje. Tačiau dėl esamos padėties pasaulyje, teko to atsisakyti.
„Man patinka savo gimtadienį sutikt svečioje šalyje. Pernai buvome Venecijoje, prieš tai – Izraelyje, dar anksčiau Lurde. Ketinau šį gimtadienį sutikti pas draugus Malagoje, bet yra kaip yra, tad ir aš solidarizuojuosi su aplinka ir visu pasauliu“, – šypteli pašnekovė.
Tiesa, iš tiesų aktorė pripažino gimtadienių apskritai nesureikšminanti: „Kuo daugiau metų, tuo mažiau sureikšminu savo gimtadienio paminėjimą, šventimą. Kiekviena diena – mano gimtadienis, nes juk esu, juk gyvenu, o tai – didžiausia dovana. Žinoma, nepaprastai malonu ir džiugu, kad turiu tiek daug apie mane galvojančių, sveikinančių, mylinčių žmonių – jaučiuosi dėkinga...“
46-ajį gimtadienį minėdama E. Jackaitė tikino, kad ir metų neskaičiuoja: „Laikas eina, lekia, skrieja ir neskaičiuojant metų. 46-eri – nei daug, nei mažai. Man patinka gyventi bet kuriame savo amžiaus tarpsnyje, kiekvieni metai – neįkainojama patirtis, dovana ir turtas.“
Tęsdama mintį apie gimtadienį bei siurprizus, ji atskleidė, kad jų netrūko net gimtadieniui ir neprasidėjus.
„Dieną prieš gimtadienį, tiksliau ryte – mano dvi artimos draugės padovanojo man neįtikėtiną dovaną, jos taip mane nustebino ir nudžiugino! Atvyko ryte su dovanomis ir puokšte nuostabiausių gėlių. Tuomet liepė pasitikėti ir tiesiog eiti, kur jos veda! Ėjome miškais, žavėjomės ypatingais vaizdais – sužaliavusia giria, paukščių čiulbėjimu, saulutės spinduliais. Po to pasiekėm jūrą ir joje išsimaudėme. Taip, taip – ir man netikėta! Tai dar ne viskas – kai nuėjome beveik 12 kilometrų, mūsų laukė skanios vaišės, tibeto dubenų skambesio terapija, meditacija... Buvo išties gera“, – džiaugėsi E. Jackaitė.
Pasakodama apie prabėgusius metus ji atskleidė, kad laiko užteko ne tik vaidybai, tačiau ir pabaigti kursus, kurių dėka gali padėti kitiems.
„Praėję metai buvo dosnūs, kūrybiški. Džiaugiuosi, kad teatre sukūriau Zochos vaidmenį režisieriaus O. Koršunovo spektaklyje „Mūsų klasė“. Šis vaidmuo man didelė, įdomi, patirtis. Per 24 aktorinės patirties metus teatre, jaučiu, kad pirmą sykį scenoje turėjau galimybę taip visapusiškai kaip aktorė atsiskleisti. Jau penkti metai, kai dirbu ir su studentais. Taip pat dirbu ir su savo prodiusuojamais projektais – su V. Labučiu turime savo poezijos ir muzikos programą „Jausmų džiazas“, o ir su R. Šimukausku spektaklį „Santuoka be įsipareigojimų“.
Širdis džiaugiasi, kai darau ką prasmingo. Praėjusiais metais pabaigiau „Pagalbos moterims linijoje“ kursus ir nuo šių metų pradžios savanoriauju mažiausiai du kartus per savaitę. Jaučiu dėkingumą ir laimę, kad esu sveika, kad sveiki mano artimieji. Gera vien jau dėl to, kad nieko blogo nenutiko“, – pasakojo moteris.
Tiesa, apie ateities planus ji kalbėjo šiek tiek paslaptingiau: „Mes planuojame, o Dievas tuos planus ima ir pakoreguoja, tad dėkoju už šią dieną ir šiuo metu esu be plano.“
Gimimo dienos proga aktorė sau palinkėtų džiaugtis kiekviena diena: „Mylėti visą kas gyvą! Dėkoti! Gaudyti laimės akimirkas ir jas dovanoti kitiems! Ir dar prisiminti – svarbu tik tiek, kiek moki būti šioje akimirkoje.“
