Vakar vidurdienį Lietuvos laiku „Tūkstantmečio odisėjos“ antrojo etapo įgula Atlanto vandenyne jachta „Ambersail“ kirto pusiaują. Iš kapitono Audrius Jasinsko vadovaujamos įgulos narių ekvatorių yra tekę kirsti tik vienam – visą „Tūkstantmečio odisėją“ plauksiančiam vairininkui Linui Ivanauskui.
Kirsdama pusiaują „Ambersail“ įgula laikėsi 480 m. senumo buriavimo tradicijos ir surengė plaukimo per ekvatorių šventę. Jos metu iš įgulos narių buvo išrinktas Neptūnas, kuriuo tapo vairininkas Linas Ivanauskas, o jo palydovu „Abmersailiumi“ tapo kitas įgulos narys Mindaugas Baltrūnas. Žaliu apdaru pasidabinęs Jūrų valdovas kiekvieno pirmą kartą pusiaują kirtusio įgulos nario klausinėjo apie „Tūkstantmečio odisėjos“ misiją, plaukimo tikslą.
„Pagal tradiciją, plaukimo per pusiaują metu pasirodžiusiam Neptūnui man ir likusiai įgulai teko raportuoti, kur ir kodėl plaukiame bei prašyti leidimo tęsti kelionę. Įnoringasis jūrų valdovas kiekvienam liepė prisistatyti, prašė pademonstruoti šokio sugebėjimus. Jachtai plaukiant pasvirus, tai buvo gan sudėtingas pratimas“, - pasakojo kapitonas Audrius Jasinskas.
Anot jo, jūrų valdovas visai „Ambersail“ įgulai priminė, kad žmonės teršia vandenį, pildami į upes ir jūras viską, kas papuola. Todėl dabar, kertant ekvatorių, atėjo skolų grąžinimo metas. Kiekvienam buvo liepta gerti sūrų vandenyno vandenį. „Įgulai atlaikius visus išbandymus, Neptūnas pripažino, kad jachtos „Ambersail“ įgula jam vis dėlto patinka ir visiems davė leidimus kirsti ekvatorių kada norės ir kiek norės kartų.
Vėliau įvyko įgulos narių, dar nė karto neplaukusių per pusiaują, krikštynos – kiekvienam iš jų ant galvos teko po gerą kibirą Pietų Atlanto vandens. Kiek vėliau viršum Pietų Atlanto pirmą kartą pasigirdo vienbalsis įgulos šūksnis „vienas vardas – Lietuva“, - pasakojo „Tūkstantmečio odisėjos“antrojo etapo kapitonas Audrius Jasinskas. Pirmą kartą ši pusiaujo kirtimo tradicija rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1529 m.
Perplaukus ekvatoriaus zoną, jachtos „Ambersail“ įgulai sunkumai toli gražu nesibaigs. Už pusiaujo Lietuvos buriuotojai jau susidūrė su priešpriešiniais vėjais. Šį vidurnaktį Lietuvos laiku tūkstantmečio kviesliai vėl išsikėlė bures ir pradėjo plaukti prieš vėją.
1993 – 1995 m. žygį „Su laisvės vėliava aplink pasaulį“ sėkmingai įvykdė jachta „Laisvė“, kurios kapitonui Ignui Miniotui šios kelionės metu pusiaują teko kirsti keturis kartus. Jis teigia, kad pietiniame pusrutulyje jachtos „Ambersail“ įgulą pasitiks priešpriešiniai šiaurės-vakarų krypties pasatai. „Pietinė Atlanto vandenyno dalis irgi nedžiugins. Ten būdingi stiprūs pietvakariniai vėjai, kuriuos argentiniečiai vadina „pampero“.
Šie audringi vėjai būna labai netikėti – atsiranda tarsi iš niekur, gali staigiai „paguldyti“ jachtą ant šono, o įgulos darbą apsunkinti smarkiomis liūtimis. Tokių vėjų neįmanoma numatyti ir meteorologinės prognozėmis, todėl įgula jiems visada turi būti pasiruošusi“, - tvirtino Ignas Miniotas.
Nuo „Tūkstantmečio odisėjos“ pradžios įveiktas 6876 jūrmylių atstumas. Antrajam etapui nuo Las Palmaso ; startavus Keiptauno link iki tikslo liko apie 3000 jūrmylių. Iš viso per antrąjį etapą jachta „Abmersail“ turėtų nuplaukti apie 4 570 jūrmylių.
Lietuvos buriuotojai jachta „Ambersail“ išplaukė į „Tūkstantmečio odisėją“, kad pristatytų pasauliui Lietuvą, švenčiančią garbingą jubiliejų ir pakviestų viso pasaulio lietuvius švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose penkiuose kontinentuose. Per 9 kelionės mėnesius 120 Lietuvos buriuotojų apiplauks 5 žemynus, aplankys 24 pasaulio lietuvių bendruomenes 19 šalių. Per daugiau nei 200 plaukimo parų 11 įgulų įveiks daugiau nei 37 000 jūrmylių.
