Numatoma, kad po reorganizacijos dabartinis Kalėjimų departamentas ir šiuo metu jam pavaldūs: Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai taps vienu juridiniu asmeniu – Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Pasak teisingumo viceministro Elano Jablonsko, Vyriausybei uždegus žalią šviesą, įkalinimo įstaigų modernizavimas įgaus naują pagreitį, bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius, taip pat žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją, į šį procesą įtraukus socialinius partnerius, sukurti šiuolaikines, modernias įkalinimo vietas, grįstas pozityviais pokyčiais.
„Norime, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, jų atlygis būtų orus, taip pat įgytų naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes, o atliekantieji bausmę siektų keistis ir grįžti į visuomenę bei būtų skatinami už tokias pastangas“, – akcentuoja E. Jablonskas.
Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija ir kiti su juo susiję įstatymai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, sumažės struktūrinių padalinių ir vadovaujančių pareigybių skaičius. Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų.
Teisingumo ministerija tikisi, kad bausmių vykdymo sistema taps efektyvia, mobilia, atvira, skaidria ir lyderiaujančia.
