Penktadienį po rytinės treniruotės Vilniaus „Siemens“ arenoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės jauniausias žaidėjas Jonas Valančiūnas šiek tiek sutriko, pamatęs daugiau nei pusšimtį žiniasklaidos atstovų. „Ar negąsdina toks žurnalistų skaičius? Gąsdina“, – kalbėjo vidurio puolėjas.
„Nuotaikos nekokios, bet dar yra vienerios kontrolinės rungtynės, per kurias turėtume atsitiesti. Stengiamės ištaisyti visas klaidas, kurias darėme Slovėnijoje ir rungtynėse su Gruzija matysime geresnį vaizdą“, – žadėjo J. Valančiūnas.
– Kodėl vis dar „nesiklijuoja“ rinktinės žaidimas?
– Nežinau. Fizinis pasirengimas geras, galime kovoti ir bėgti. Galbūt per rungtynes su Slovėnija pirmus du kėlinius buvome „užmigę“, trūko užsivedimo. Džiugu, kad likusius du kėlinius pavyko šiek tiek pakelti tempą.
– Paties sumažėjo ir rezultatyvumas, ir žaidimo laikas. Kodėl?
– Nežinau. Tikrai nesu stabilus žaidėjas ir negaliu žaisti aukštu lygiu visą laiką. Būna geresnių, būna prastesnių rungtynių. Tai nereiškia, kad nesistengiu. Tikrai norisi gerai žaisti, bet ne visada gaunasi.
– Kaip rengiatės rungtynėms su Gruzija?
– Dar taisome klaidas ir koreguojame žaidimą. Apie klaidas nenoriu komentuoti, geriau klausti trenerio.
– Kodėl rinktinės kova dėl atšokusių kamuolių „šlubuoja“?
– Gal neatsitveriame laiku, gal trūksta koncentracijos...
– Gal reikėtų papildomai dirbti su psichologiniu pasirengimu?
– Kiekvienas žaidėjas šioje komandoje stiprus psichologiškai.
– Gal žaidimui atsiliepia ir tai, kad nėra aiškus galutinis dvyliktukas?
– Kiekvienas vyrukas nori patekti į galutinę sudėtį. Tai jaučiasi, nes visi nori parodyti tai, ką geriausia gali. Tikrai pats nesijaučiu tikras dėl vietos dvyliktuke.
