Manau mano mėgiamam režisieriui reikėtų grįžti prie temos apie "auksinį tarybinį laikotarpį" , nes dabartinė karta, kai jiems pasakoji, tiesiai , šviesiai sako TAIP NEGALĖJO BŪTI, TAI NESUVOKIAMA PROTU. Žinoma, kad ne absoliučiai tada buvo viskas blogai, bet žmogui mąstymas tiesiog buvo ištrintas.Tą galima parodyti ne tik tragiška gaida, bet ir groteskiškai, su dideliu jumoru. O badyt širdį apie dabartį vargu patrauklu--per daug skauda.

vilkas vilkui - žmogus

gavno ne spektaklis. kai i teatra persikelia politika tai zemas lygis. vaikus rekia ant politiku, bet meno nulis. uz ka tiems teatrams pinigus duoda jei tik sumaisti kelia visuomenej?

Mačiau spektaklį, perskaičiau recenziją. Naujesnių recenzijų neskaičiau nes neradau. Nesuprantu, kaip nesugeba kritkiai taip greitai reflektuoti? Ne padarė įspūžio spektaklis, neturi ką pasakyti? Gromuloja?

Man patiko recenzija ne visa. trūksta išplėstaus vaidmenų apibūdinimo ir asmenybės, žmogaus analizės. Bet ta dalis apie liberalus.. Visai sutinku su autoriumi. Kad liberalai spektaklyje puolami. J. Vaitkus kažkodėl pašiepiamai rodo namų valdytojų asocijacijos vadovą, kuris teigia, kad nuosaikumas svarbiausia. O tai yra liberalių pažiūrų vinis. Kam ją taip pašiepti ir rėkti, kad liberalizmas blogis. Juk nesąmonė tai. Visi išsišaudys, jei bus radikalai, dešinė su kaire pyksis ir trankys tautos veidą. Juk viską galima tyliai ramiai išsiaiškinti. Kas išsporgdino sieną? juk ne liberalai. o radikalūs užsisvaigę bomžai. Ar liberalai? Manau, kad neliberalai. Todėl išvis siūlau vaitkui dar parepetuoti, kol neataušo katilas ir daug rimčiau pažiūrėti į savo kūrybos vaisių. su pagarba.

ačiū recenzijos autoriui. pats ne viską pamatai gi

Zuokienė atliks Vaitkaus socializaciją, tai yra rūpinsis jo tinkamumu visuomenei. Kuo ne Kinų kultūrinė revoliucija. Geriau savo vyru pasirūpintų.

Įdomi recenzija.
Jei režisierius už kūrybą prie sovietmečio "nesėdėjo", tai dabar pas liberalią merienę turės prašyti išmaldos, kad galėtų statyti nepriklausomą spektaklį.
Man atrodo KGBistai buvo didesni liberalai.
Pagarbiai

Recenzija

"Visuomenės priešas" tapo teatro meno priešu

Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje 2011 m. lapkričio 11, 12 dienomis turėjo galimybę išgirsti pasaulinės dramaturgijos klasiko Henriko Ibseno žodžius - žiūrovams pristatyta šio norvegų rašytojo drama „Visuomenės priešas".

„Visuomenės prieše" dramaturgas dar labiau išryškino nenuspėjamą minios elgseną bei jos palaikomos politinės sistemos ydas.

Pasak režisieriaus Jono Vaitkaus, Ibseno pjesė „Visuomenės priešas" šiandien ypač aktuali.

„Kaip šiandien visuomenė su žmogumi bendrauja? Ir kaip bendrauja tam tikri visuomenės sluoksniai?", - tokius klausimus spektaklyje prieš premjerą teigė kelsiąs Lietuvos teatro kumyru tituluojamas režisierius.

Pagrindinį Tomo Stokmano vaidmenį kūrė aktorius Dainius Gavenonis. Deja, šiam tikrai pajėgiam aktoriui šiuo kartu pritrūko įtaigos. Beveik viso spektaklio metu pakeltas balsas žiūrovų neįtikino.

Vytautas Anužis įkūnyjęs miesto valdytojo Peterio Stokmano vaidmenį, bet vienintelis spektaklio aktorius, kuris aktorinės meistrystės pastangomis sukūrė tikrai įsimintiną vaidmenį. V. Anužis tikrai gali tikėtis teatrinės skulptūrėlės teatro dienos proga už antro plano vaidmenį.

Deja kitų aktorių kuriami personažai pasirodė mažiau įtikinami ir tapo tik pilka mase.

Spektaklyje taip pat vaidina Viktorija Kuodytė, Gabrielė Malinauskaitė, Eglė Prakaitaitė, Marcelė Zikaraitė, Dainius Jankauskas, Julius Paškevičius, Juozas Budraitis, Vytautas Rumšas, Tadas Montrimas, Arūnas Sakalauskas, Paulius Tamolė, Edgaras Bechteris, Martynas Nedzinskas, Remigijus Bučius, Rimantas Bagdzevičius, Darius Meškauskas ir kiti - iš viso šešios dešimtys aktorių, tarp kurių - ir patyrę scenos meistrai, ir ką tik Lietuvos teatro ir muzikos akademiją baigę jaunieji aktoriai, ir kūrybiniai bei techniniai teatro darbuotojai.

J. Vaitkaus naujoji premjera sukėlė visuomenėje nemaža šurmulio. Tai primena J.Vaitkaus premjeras sovietmečiu, kai dauguma jaunojo ir solidaus žiūrovo verždavosi į teatro sales vedami vidinės laisvės troškulio, kad įkvėpti gaivaus plačių pažiūrų žinių ir tiesos apie žmogų, santvarką.

Tik kažin ar apie tai dera ir padoru kalbėti laisvoje Lietuvoje, kai gyvename savo pačių susikurtoje valstybėje, patys sukūrę taisykles, kuriomis vadovaujamės. Ar ne?

Rėksmingas kalbėjimas, užduodamas režisieriaus, kuris bando atverti visuomenės žaizdas yra daugiau nei farsas. Pats režisierius vadovauja Rusų teatrui, visus sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos laikus nebuvo "parištas", turėjo galimybę kurti visuose Lietuvos teatruose.

Tad kyla pagrįstas klausimas, jei jau režisierius atskleidžia visuomenės ir politikos ydas, kodėl jis pats nedrįsta keisti visko eidamas į politiką, į savivaldą ir panašiai?

Juk tokią įžvalgą turinčiam ponui visi keliai būtų atviri. Tačiau čia mes ir matome tą patį konformizmą - norą būti jaukioje saugiai aprūpintoje terpėje, karts nuo karto pasipuikuojant tomis "įžvalgomis".

Dvilypumas, apie kurį kalbama spektaklyje, lygiai tiek pat įsivešėjas ne tik H. Ibseno, ar šių laikų parodomoje visuomenėje. Bet jis čia ir dabar. Režisierius dėl kąsnio prieš rinkimus apdergia liberalus (tekstai atvirai kalba apie tai) tiek ir aktoriai (už gerą atlyginimą) gali kalbėti ir juodinti bet kokį žmogų nesirenkant seną ar jauną, žydą ar žydrą, vyrą ar moterį.

Kalbėjimas apie užsakymus Ibseno pjesėje ir J.Vaitkaus spektaklyje “Visuomenės priešas”atspindi šiandieninę užsakomąją ne tik spaudą, bet ir užsakomąjį meną, kurio jėgą bei įtaigą galima kreipti bet kokios propagandos link. Todėl pavadinti šį spektaklį propagandiniu šou prieš rinkimus būtų pranašiška.

Pabaigai norisi pacituoti labai taiklius Agnės Zuokienės žodžius išsakytus FB socialiniame tinkle iš karto po premjeros: "Pasirodo, lietuviai gali sugadinti ir genialaus H. Ibseno kūrinį, kuris aktualus buvo ir prieš 100 metų ir dabar. "Visuomenės priešas" - nacionalinio teatro spektaklis - vakarykštė premjera, kuriame labai garsiai, bet neįtikinamai rėkiama. Jei jau teatro grandai pasidavė pops'ui - eilinį kartą dėkoju Dievui, kuris "be 5 minučių" sustabdė mane nuo mano išsvajotos teatrologės specialybės. Jei kas rastų... pačią pjesę - mielai kelis kartus ją perskaityčiau pati ir rekomenduočiau kiekvienam - ji nereali, o spektaklis - tai tik "Šok su manim" ar kito šou pakaitalas... Iš vakarykščio vakaro didžiausiu įspūdžiu man liks pažintis rūbinėj - ar nėra paradoksalu, kad paskutinieji paltus pasiėmė kūdikio besilaukianti moteris bei grupė vėžimėliuose sėdinčių žmonių, kuriuos vienija prieš 20 metų patirtos avarijos bei stuburo traumos. Tereikėjo kelių žodžių, kad visi sutartume, jog tikroji tiesa yra labai tyli, bet iškart atpažįstama..."

Sunku paprieštarauti tokiems žiūrovės žodžiams.

Apmaudu tai, kad tokie spektakliai stipriai kompromituoja visą teatro meną, tad ar nereikėtų politikams, kurie ir skiria pinigus šiam teatrui, vieną kartą pareikalauti bet minimalios atsakomybės ir iš pačių teatralų? Kad "visuomenės priešai" netaptų teatro meno priešais.

Tikra partija ir turi būti bendraminčių klubas, teatras, išgrynintomis vertybėms diegti į mases.
Deja dabar nueita pigiausiu keliu, partijos yra kaip turgaus aikštės klounai, pataikaujantys miniai, POPsas.
Pagarbiai