2001 metais rugsėjo 11 dienos teroro ataka turėjo pakenkti JAV. Bet ji pakenkė tiek stipriai, kiek Osama bin Ladenas greičiausiai niekada neįsivaizdavo.
Prezidento George‘o W. Busho atsakas išpuolį pakenkė pagrindiniams JAV principams, šalies ekonomikai ir susilpnino šalies saugumą.
Po rugsėjo 11-osios atakos sekęs karas Afganistane buvo suprantamas, tačiau vėlesnė invazija į Iraką buvo visiškai nesusijusi su „Al Qaeda“, nors G. W. Bushas bandė įrodyti tą ryšį. Šis karas netrukus tapo labai brangus – iš pradžių buvo atliekami užsakymai, viršijantys 60 mlrd. JAV dolerių.
Kai Linda Bilmes ir aš prieš trejus metus apskaičiavome JAV karo išlaidas, šis skaičius siekė 3–5 trln. dolerių. Nuo tada karo išlaidos tik didėjo. Beveik 50 proc. grįžusių karių gavo neįgalumo išmokas, daugiau kaip 600 tūkst. buvo gydomi veteranų medicinos įstaigose. Visos šios išlaidos gali siekti 600–900 mlrd. dolerių. Tačiau socialinė kaina, kurią atspindi veteranų savižudžių skaičius, pastaraisiais metais išaugęs iki 18 proc., ir šeimų išsiskyrimai yra nesuskaičiuojami.
Net jei G. W. Bushui gali būti atleista, kad JAV ir beveik visą likusią pasaulio dalį privedė prie karo ir kad buvo iškreipta šios avantiūros kaina, negali būti atleista už tai, kaip jis nusprendė padengti visas šias išlaidas.
Afganistano karas – pirmasis karas istorijoje, padengtas vien kreditu. JAV pradėjus kariauti, o šalies biudžeto deficitui augant dėl 2001 metais prezidento sprendimu sumažintų mokesčių, G. W. Bushas nusprendė įgyvendinti dar vieną mokesčių mažinimo turtingiesiems šalies gyventojams etapą.
Šiandien JAV yra sutelkusi visą dėmesį į nedarbą ir biudžeto deficitą. Abu šie ateities pavojai didžiąja dalimi yra priklausomi nuo karų Afganistane ir Irake. Išaugusios gynybos išlaidos ir G. W. Busho mokesčių apkarpymai yra pagrindinė priežastis, dėl ko JAV, turėjusias 2 proc. fiskalinį perteklių, ištiko šiandienė deficito ir skolos būklė. Tiesioginės vyriausybės išlaidos šiems karams šiuo metu siekia beveik 2 trln. JAV dolerių (po 17 tūkst. kiekvienam šalies namų ūkiui) ir ateityje ši suma gali išaugti dar 50 proc.
Savo knygoje „Trijų trilijonų dolerių karas“ (angl. „The Three Trillion Dollar War“) aš ir L. Bilmes teigiame, kad karai prisidėjo prie JAV makroekonominio silpnumo, tai padidino šalies deficitą ir skolos naštą. Kaip ir dabar, taip ir tada dėl neramumų Vidurio Rytuose padidėjo naftos kainos ir JAV gyventojai buvo priversti už naftos importą mokėti pinigus, kuriuos priešingu atveju būtų galėję išleisti pirkdami šalyje pagamintas prekes.
Tačiau tuomet JAV federalinis rezervų bankas paslėpė šias silpnybes sukurdamas nekilnojamojo turto burbulą, kuris privedė prie vartojimo bumo. Praeis dar ne vieni metai, kai bus panaikintas perteklinis prasiskolinimas ir dėl to kilęs nekilnojamojo turto burbulas. .
Ironiška, tačiau šie karai taip pat susilpnino JAV (ir likusio pasaulio) saugumą. Pritarimo nesulaikęs karas bet kokiomis aplinkybėmis smarkiai apsunkina karinių pajėgų komplektavimą. Tačiau G. W. Bushas, bandydamas suklaidinti šalį dėl karinių išlaidų, skyrė nepakankamai pinigų kariškiams. Jis atsisakė finansuoti net pačias pagrindines išlaidas, tokias kaip ginkluoti ir minoms atsparūs automobiliai, reikalingi JAV karių gyvybėms apsaugoti, ar tinkama sveikatos apsauga grįžusiems veteranams. Neseniai JAV teismas nusprendė, kad buvo pažeistos karo veteranų teisės.
Karinis persitempimas, kaip ir galėjo būti tikėtasi, sukėlė nervingumą dėl karinės galios panaudojimo, o kitų valstybių šio fakto žinojimas kelia grėsmę kartu susilpninti ir pačios JAV saugumą. Tačiau tikroji JAV jėga yra jos „minkštoji galia“, jos moralinis autoritetas. Tačiau net ir ji susilpnėjo, kadangi JAV pažeidė pagrindines žmogaus teises, ir tuomet buvo suabejota JAV ilgus metus deklaruotu įsipareigojimu tarptautinei teisei.
Afganistane ir Irake JAV ir jos sąjungininkai žinojo, kad ilgalaikė pergalė reikalauja užkariauti vietinių žmonių širdis ir protus. Tačiau karų pradžioje padarytos klaidos smarkiai sukomplikavo ir taip jau sudėtingą kovą. Šalutinis karo poveikis buvo milžiniškas: kai kuriais skaičiavimais, daugiau kaip milijonas Irako gyventojų tiesiogiai ar netiesiogiai tapo šio karo aukomis. Kai kurių tyrimų duomenimis, per paskutinius dešimt metų Afganistane ir Irake žuvo mažiausiai 137 tūkst. civilių. Vien tik tarp Irako gyventojų yra 1,8 mln. pabėgėlių, o dar 1,7 mln. buvo priversti išsikelti iš savo nuolatinių gyvenamųjų vietų.
Tačiau ne visos pasekmės buvo tokios žiaurios. Dėl šių karų atsiradęs biudžeto deficitas dabar verčia JAV pažvelgti į biudžeto apkarpymo realybę. Net ir praėjus dvidešimčiai metų po Šaltojo karo pabaigos, JAV karinės išlaidos yra beveik tokios pat kaip visų likusių pasaulio valstybių kartu sudėjus. Dalis išaugusių karinių išlaidų buvo skirta karams Afganistane bei Irake ir platesnei pasaulinei kovai su terorizmu, tačiau didžioji dalis buvo išeikvota ginklams, kurie nėra veiksmingi prieš priešus, kurie neegzistuoja. Dabar, pagaliau, šie ištekliai greičiausiai bus iš naujo perskirstyti ir JAV įgys daugiau saugumo, išleisdama mažiau pinigų.
„Al Qaeda“, nors ir nebuvo nugalėta, tačiau jau nebekelia tokio didelio pavojaus, kaip po rugsėjo 11-osios atakų. Tačiau kaina, kuri buvo sumokėta tam pasiekti, buvo nežmoniškai didelė ir didžiąja dalimi išvengiama. Šių karų palikimas dar ilgai išliks. Kartais labiau apsimoka imantis veiksmų prieš tai gerai pagalvoti.
CV: Josephas E. Stiglitzas
2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu.
1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas.
1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais.
Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetų profesorius.