2005 m. koncertuoti pradėjusi Jurga Šeduikytė Lietuvoje išgarsėjo gan greitai. Ją pastebėjo ir tarptautinėje scenoje, ypač po to, kai 2007 m. laimėjo vieną iš MTV apdovanojimų. Tada atrodė, kad jos laukia platūs vandenys ir tarptautinis pripažinimas, tačiau, kaip pokalbio metu prisipažino dainininkė, neseniai Londone vykęs koncertas – pirmasis užsienyje po ilgesnės pertraukos.
„Važiuodama čia nežinojau, ko tikėtis, ir labai apsidžiaugiau, kad klube yra žmonių. Buvau pasiruošusi visokiem variantam ir manau geras ženklas, kad lietuviai jauni ir labai aktyvūs. Iš tikrųjų labai sudėtinga be pažįstamų, be protekcijų, ryšių susirasti praėjimą į anglišką rinką. Anglai, kiek žinau, mėgsta rinktis baruose ir ne tik savaitgaliais, tad ta publika yra, reikia tik surasti kelius ją pasiekti.“
Gal optimizmo teikia po koncertų Londone daugybės pasiūlymų sulaukusios dainininkės Orlovos sėkmė, ir galbūt yra vilčių, jog ir šį kartą publikoje bus ta reikalinga ausis, kuri išgirs ir įvertins Jurgos dainavimą ir padės įsitvirtinti tarptautinėje scenoje? „Kiek žinau, organizatoriai pasikvietė reikiamus žmones, tikiuosi, ateis, bet tiesą pasakius, esu tos nuomonės, kad nesvarbu, kokioj šaly žmogus kuria, svarbu, kad sau nemeluotų ir laiku suvoktų, ar eina teisingu keliu.“
Jurga Šeduikytė (nuotr. Roberto Riabovo)
Jurgos nuomone, Lietuvoje populiarus pats paprasčiausias popsas, kuris, jos žodžiais tariant, užsienyje yra vadinamas „juoduoju popsu“. Ji sako žinanti receptą, kaip išsilaikyti pigaus populiarumo paviršiuje, bet tuo nesinaudojanti. „Reikia eiti į televiziją, nes tai ant bangos ir visi rimti ar nerimti žmonės eina ir pasiima ten savo populiarumo dozę ir tam tikrą dalį publikos, bet aš tuo paprasčiausiu keliu tikrai neisiu. Lietuvoj bėda, nes televizija yra uzurpavusi viską ir koks nors „Šok su manim“ yra svarbesnis, nei koks kitas geras muzikos projektas.“
Kalbuosi su Jurga ir mintyse lyginu ją su kitomis lietuviškomis žvaigždėmis, kurios tapo žinomos demonstruodamos pusnuogius silikonais ir plastinėm operacijom pagerintus kūnus. Supratau, kad neverta net klausti, ar lietuviškojo popso pasaulyje ji nesijaučia balta varna ar maištininke. Užtenka pažiūrėti į jos sceninę aprangą – baltą plačią visą kūną, rankas ir net kaklą dengiančią suknelę, kuri labiau panaši į vienuolės abitą nei šiuolaikinį sceninį drabužį. Ji užsispyrusi nenusileisti spaudimui būti panašia į visus, bet daryti tai, kas jai pačiai atrodo priimtina.
Jurga Šeduikytė (nuotr. Fotodiena.lt/Andriaus Petrulevičiaus)
„Aš geriau mirsiu neturėdama ką valgyti, bet nedarysiu kompromisų su savimi ir man pavyzdys yra „Cirque de Soleil“ teatro trupė. Jie sugeba atgaivinti tai, kas pamiršta, kas atrodė numirę, ir sujungti kelias meno sritis taip išgaunant maksimalų poveikį žiūrovui. Ir iš tikrųjų mes esam labai užsiėmę, labai skubam visur ir mums reikia to jautrumo, atpažinimo, to laukiam ir nežinom, kur galima tai rasti“, – nuoširdžiai įsitikinusi ne tik dainuojanti, bet šiuo metu dar ir aktorystę studijuojanti mergina.
Jurga džiaugiasi ir prisipažįsta esanti labai pakylėta išvykos į Angliją ir ypač to, kad šią kelionę ir koncertinį turą po Angliją jai surengti padėjo šioje šalyje gyvenantys lietuviai. „Mes Lietuvoje neturim reikalingų ryšių ir pažinčių. Dažnai būna, kad bandai išeiti į tarptautinę rinką, bet susiduri su tuo, kad labai daug kas bando. Su muzikos leidyba tas pats, leidėjai tiesiog atsimušinėja nuo įrašų ir kiekvienais metais pasiūlymus meta į šiukšlių dėžę. Aš manau, kad lietuviai turi išlįsti į platesnius vandenis per lietuvius, kaip žydai per žydus išlenda. Mūsų per mažai, kad būtume vienas prieš kitą pasikėlę, turim dirbti kartu, tuo labiau, kad menas jokiais būdais nėra naudos siekimas, turim siekti, kad išsilaikytume konkurencinėj aplinkoj.“
