Socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas (pasisakymai, balsavimo istorija) nesupranta, kodėl atidedama teismų reforma. Pasak parlamentaro, nenoras dabar svarstyti šį klausimą tereiškia galvos kišimą į smėlį. Anot jo, keliami klausimai daug kartų yra išnagrinėti įvairiose komisijose ir nebėra prasmės toliau delsti.
„Balsui.lt“ Seimo narys pabrėžė, jog numatytos viešos Teismų tarybos ataskaitos, aiškesnis teisėjų karjeros reglamentavimas yra itin svarbūs ir jam esą nesuprantama, kodėl reforma atidedama.
Seimo narys atmetė teiginius, jog minimame įstatyme nekeičiama, ydinga laikoma, administracinių teismų praktika. Politikai ir visuomenės veikėjai teigia, jog dvipakopė administracinių teismų sistema neleidžia žmonėms, ypač iš darbo atleidžiamiems pareigūnams, adekvačiai apginti savo teisių..
„Praktika rodo, kad bylos bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos daug ilgiau, nei administraciniuose teismuose, kuriuose teisėjai yra specializuoti, o proceso normos įpareigoja juos aktyviai dalyvauti sprendžiant ginčą, rinkti įrodymus savo iniciatyva ir kt. Štai 2004 metais pirmosios instancijos tvarka ilgiau nei šešis mėnesius buvo nagrinėjama 1 procentas civilinių bylų, net 3,4 procento baudžiamųjų bylų ir tik 0,36 procento administracinių bylų.
Patirtis rodo, kad tam tikrų ginčų sprendimą perdavus iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams, kyla problemų su bylų nagrinėjimo trukme ir iš to išplaukiančiu teisinių santykių nestabilumu“,– sako parlamentaras.
Politikas be to teigia, jog besibylinėjant su valstybe, esą yra daugiau pakopų, nei bendrosios praktikos teismuose.
Administracinių ginčų komisija, kaip ikiteisminė insitucija, pasak S. Sabatausko, efekyviai veikia mokesčių ginčuose, o ir administaciniame teisme figūruojantis revizijos institutas yra, anot jo, nei kiek ne blogesnis už kasacinį ginčijimą.
Socdemo nuomone, priimti siūlymą leisti apeliuoti ir skųstis kasacine tvarka dėl administracinių teismų sprendimų reikštų grįžimą atgal. Pasak jo, net Europos Komisija kitoms šalims rekomendavo remtis Lietuvos patirtimi. Pastaroji, anot parlamentaro, orientuota į tai, jog ieškovai galėtų išsiaiškinti santykius su valstybe greitai ir efektyviai.
Siūlymus Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atsiskaityti Seime parlamentaras kritikavo teigdamas, jog nei vienos bylos tyrimui tai dar nėra padėję.
Pasak parlamentaro, labai svarbu priimti minėtą įstatymą esą aiškesniam teisėjų karjeros reglamentavimui.
„Kalbėjau su kolegomis Seime. Išvada tokia, jog dabartinė teisėjų karjeros praktika reiškia, kad kyla tie, kurie nebuvo pastebėti rezonansinėse bylose padarę ką nors ne taip“.
J. Sabatauskas sakė sutiksiąs dar papildyti Teismų įstatymą pataisomis, bet tik neesminėmis. Pavyzdžiui, išbraukti socialinės teisėjų apsaugos pakeitimus. „Jei prisidengiant smulkmenomis norima atsisakyti naujos redakcijos įstatymo svarstymui – tai nedovanotina“, – sakė jis.
Du metus rengtas Teismų įstatymas, anot J. Sabatausko, skaidrina teismų sistemą. Įteisinama, kad visi teismų sprendimai būtų skelbiami internete, posėdžių garsas įrašinėjamas, teisėjai pradedami vertinti, bei numatyta, kad juos vertinant dalyvaus ne teisėjų organizacijos.
