Teigiamų netikėtumų pasaulinėms finansų rinkoms gali pateikti JAV būsto rinka ir Europos ekonomikos stabilizavimasis, teigia Suomijos banko „Pohjola“ iždo departamento vadovas Jukka Ruotinenas.
Paskutinį kartą Lietuvoje lankėtės praėjusiais metais. Kokius didžiausius pokyčius pastebite?
Manau, kad didžiausias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politinė valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Europos ekonomikos perspektyvas. Ypač požiūrį pakeitė Vokietija, kuri suprato, kad Europos finansų problemos gali smarkiai paveikti jų pačių ekonomiką.
Be to, Europos centrinis bankas (ECB) savo pranešimuose įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų, kad išlaikytų stabilumą euro zonoje. Praėjusias metais visi kalbėjo apie euro zonos žlugimą, o dabar tokių kalbų negirdime.
Koks, jūsų manymu, yra labiausiai realus tolesnės euro zonos plėtros scenarijus?
Šiuo metu visi – labai pesimistiški ir, žvelgiant iš rinkų, tai gerai, nes tuomet galime tikėtis malonių netikėtumų. Vis dėlto, tai nereiškia, kad pirmas 2013 metų pusmetis nebus blogas. Kita vertus, antras pusmetis gali būti geresnis nei tikimasi.
Šiuo metu visi blogina ateities prognozes ir kartu peržiūri numatomus tolimesnių metų įvykius. Mano manymu, nėra jokios prasmės žvelgti taip toli, nes niekas negali žinoti, kas nutiks ateityje.
Kalbant apie blogiausius atvejus buvo siūlomi įvairūs scenarijai. Koks tragiškiausias scenarijus laukia mūsų, jei reikalai pakryps labai bloga linkme?
Manau blogiausias scenarijus – kad mums nepavyks pasiekti jokio sprendimo. Be abejo, visuomet bus tam tikrų problemų ir joms išnarplioti tobulų sprendimų nepavyks atrasti. Tačiau baisiausia, kad per artimiausius 5 metus Europoje niekas nepasikeis.
Neradus jokių sprendimų, net ir krachas būtų savotiška išeitis, nes kiekvieną kartą po katastrofos sulaukiame pagyvėjimo. Europos ekonomikos augimas ne pirmus metus yra silpnas, o pagalbos ieškome užsienyje – Jungtinėse Valstijose ar Azijoje. Situaciją galime pakeisti tik patys.
Nuo kurios valstybės priklausys euro zonos likimas?
Žvelgiant į Graikiją galima pasakyti, kad šalis neturi jokio noro palikti euro zoną. Dabar jiems labai sunku, tačiau be euro būtų dar sunkiau, nes tuomet jie negautų jokios finansinės paramos. Kažkas yra pasakęs, kad vienintelė šalis, kuri gali palikti euro zoną, yra Vokietija ir tuomet visa euro zona tikrai subyrėtų. Europos valstybės, tarp jų ir Suomija, atidžiai stebi Vokietijos veiksmus, nes ši šalis gali nulemti euro zonos ateitį.
Kaip Suomija vertina savo narystę euro zonoje?
Esame patenkinti euru. Pati valiuta nėra problema, nes tai tik popierius, kurį naudojame. Kita dalykas – su tuo susijusios išlaidos, rizika, kurią valstybės turi prisiimti remdamos kitas šalis.
Per krizę euro kursas smuko ir Suomijos eksportui tai buvo geras dalykas. Europoje buvome laikomi saugiu prieglobsčių investuotojams.
Jūsų valstybei galėčiau palinkėti išlaikyti klestinčią ekonomiką ir euras ateis savaime.
Šiuo metu rinkų poslinkiui daug įtakos turi ekonominių nuotaikų svyravimas. Ar per šiuos metus įžvelgėte tam tikrų tendencijų?
Galima teigti, kad šiuo metu artėjame prie žemiausios taupymo ir skolų grąžinimo ciklo ribos. Džiugina tai, kad visoje
Europoje pastebime stabilumo ženklų. Vis dėlto artimiausią pusmetį pagyvėjimas išliks silpnas. Skolų naštos mažinimas reikalauja stabilumo ir svarbiausia, kad žmonės netaupytų daugiau nei iki šiol. Tuomet galime tikėtis rinkų ir šalių ekonomikos stabilizavimosi.
Kokius veiksnius per artimiausius mėnesius turėtume atidžiau stebėti?
Svarbiausias veiksnys, į kurį turėtume atkreipti dėmesį, yra ekonominių nuotaikų indikatoriai, konkrečiai Europos ir JAV pramonės pasitikėjimo rodikliai. Tai yra svarbiausias duomuo, nes parodo esamą bendrojo vidaus produkto (BVP) padėtį.
Taip pat turime stebėti ECB duomenis dėl namų ūkių ir privataus sektoriaus įsiskolinimo bei skolų grąžinimo. Be abejo, rinkos atidžiai seks ir vyriausybių biudžeto deficitų mažinimo politiką.
Esate minėjęs, kad rinkų pakilimą šiais metais nulėmė ir tam tikri ekonominiai netikėtumai. Kokių siurprizų galime tikėtis 2013 metais?
Manau, kad didžiausias siurprizas kitais metais bus JAV būsto rinka. Be to, šiuo metu Europoje situacija labai bloga ir bet koks teigiamas poslinkis galėtų tapti malonia staigmena rinkoms.
Kaip vertinate JAV ir Europos kontrolierių pritaikytas griežtesnes bankų kontrolės priemones? Ar didieji pasaulio bankai turi būti prižiūrimi griežčiau?
Tolimesniu laikotarpiu – taip, bankai turi būti griežčiau prižiūrimi. Manau, kad problema yra laiko pasirinkimas: griežčiausia kontrolė taikoma sunkiausiais ekonomikos laikais.
2011 metų vasarą ECB vadovas M. Draghi teigė, kad Europos bankuose nėra jokių problemų, bet jau po pusmečio sulaukėme Belgijos banko „Dexia“ bankroto. Būtent dėl šios priežasties manau, kad reikia daugiau atvirumo.
Pavyzdžiui, 2011-aisiais buvo atliekami vadinamieji bankų streso testai, tačiau kodėl jų nebuvo šiais metais? Tokia nežinomybė ir pasitikėjimo trūkumas nepadeda rinkoms kilti.
Kokios būtų jūsų 2013 metų ekonomikos ir rinkos prognozės?
Tikiuosi, kad antrasis metų pusmetis bus geresnis nei dabar manoma: visi blogina savo prognozes ir dėl to galime laukti tik teigiamų netikėtumų.
Kalbant apie investicinę politiką derėtų išlaikyti neutralią turto paskirstymo poziciją: trečdalį skirti akcijoms, trečdalį – vyriausybių vertybiniams popieriams, likusią dalį – kam nors labiau egzotiško.
Žvelgiant į palūkanų normas Europoje ir JAV didelių netikėtumų nebus, centriniai bankai išlaikys savo pozicijas. Jei kitų metų pabaigoje ekonominė padėtis pradės iš lėto gerėti, galime laukti nuosavo kapitalo pelningumo augimo.