Prasidėjusį šalies ekonomikos kilimą iš duobės patvirtina ne tik nefinansinių įmonių gamybos, bet ir pelno rodikliai. 2010 metais pastarieji smarkiai pagerėjo, uždirbtas ikimokestinis pelnas (toliau – pelnas) viršijo 5 mlrd. litų, kai 2009 metais buvo patirta beveik 2 mlrd. litų nuostolių, o pirmąjį šių metų ketvirtį pelno rodiklis sudarė beveik 2 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,8 karto. Pelningumas 2010 metais ūgtelėjo iki 3,3 proc., pirmąjį 2011 metų ketvirtį paaugo iki 4,6 proc. ir beveik prilygo 2004 metų vidutiniam rodikliui. Nefinansinių įmonių bendras nuosavas kapitalas per praėjusius metus sumenko apie 3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį pašoko iki aukščiausio lygio nuo 2005 metų – 106 mlrd. litų.
Nepaisant akivaizdaus pagerėjimo, padėtis rinkoje išlieka įtempta – net 42,5 proc. bendrovių pernai dirbo nuostolingai.
Ir praėjusiais, ir šiais metais finansinius rezultatus smarkiai pagerino į užsienio rinkas nukreiptos ekonominės veiklos. Pernai, palyginti su 2009 metais, apdirbamosios pramonės įmonių pardavimas padidėjo daugiau nei penktadaliu – iki 48 mlrd. litų, pelningumas pakilo nuo 0,2 iki 3,6 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį pramonininkai galėjo pasidžiaugti iki 5,2 proc. ūgtelėjusiu pelningumu. Transporto įmonių bendra apyvarta pernai išaugo beveik 18 proc. ir priartėjo prie 14 mlrd. litų, o 2009 metais buvęs neigiamas pelningumo koeficientas pernai šoktelėjo iki 3,9 proc., šiemet – iki 7,2 proc.
Daugiau su vidaus rinka susietiems sektoriams – statybai, vidaus prekybai, viešbučių ir restoranų veiklai – 2010 ir 2011 metų pirmieji mėnesiai taip pat buvo gerokai sėkmingesni nei 2009-ieji, tačiau bendri rodikliai išliko žemoki. Prekybininkų veiklos pelningumas išliko gan stabilus ir šiek tiek viršijo 2 proc., o mažmeninės prekybos 2011 metų pirmojo ketvirčio rodiklis liko visai kuklus – vos 0,5 proc.
Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje dirbančioms įmonėms vis dar nepavyksta išsivaduoti iš nuostolių: pelningumo rodiklis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas (-4,7 proc.). Nusilpęs investicijų procesas šalyje trukdė atsitiesti statybai, kuri antrus metus iš eilės dirbo nuostolingai, bet nuostolių patirta keliolika kartų mažiau nei užpernai, o dėl išaugusių darbų užsienyje bendra sektoriaus apyvarta net 2 proc. padidėjo ir sudarė beveik 9 mlrd. litų. Mažai abejonių, kad šiemet statybininkai jau džiaugsis pelnu, tai patvirtina ir neblogi jų gamybos bei finansiniai rodikliai pirmąjį ketvirtį.
Pagal bankų suteiktų paskolų portfelio mažėjimą pernai Lietuva buvo tarp pirmaujančių ES šalių, bendras įmonių finansinių įsipareigojimų dydis taip pat pajudėjo žemyn: įsiskolinimo koeficientas šių metų kovo pabaigoje jau buvo mažiausias nuo 2005 metų ir siekė 0,39.
Šalies ekonomikai įgaunant pagreitį, šiais metais finansinių rodiklių gerėjimo tendencija turėtų sutvirtėti – daugumos sektorių pajamos ir pelningumas gerokai pakils. Tai leidžia prognozuoti ir artimiausių metu prasidėsiantį investicijų renesansą, kurio taip trūksta tvariam ekonomikos augimui užtikrinti.
Jekaterina Rojaka
