.jpg)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomone, teisingumo ministro Juozo Bernatonio iniciatyva keisti Lietuvoje jau nusistovėjusią Seimo rinkimų sistemą, perimant visai svetimą Estijos Parlamento rinkimų sistemos pavyzdį, pirmiausia panaši į tai, kad teisingumo ministras nelabai žino, ką veikti paties vadovaujamoje ministerijoje ir savo neveikimo erdvę bando užpildyti tokiais keistais pasiūlymais.
„Jei vertintume patį pasiūlymą, Lietuvai jis netinka, nes rinkimus į Seimą organizuoti kiekvienoje iš dabar esančių 10 apskričių su atskirais sąrašais nėra jokios logikos, juo labiau kad žvelgiant į Europos perspektyvą svarstytina, ar apskritai nereikėtų Lietuvai mažiau regionų vietoje dabartinių dešimties, – sako J. Razma. –
Be to, rinkėjai jau pripratę prie dabartinės Seimo rinkimų sistemos, kuri yra pasiteisinusi, leidžia žmonėms turėti ir tiesioginį atstovą, išrinktą konkrečioje apygardoje, ir kartu išrinkti kitą pusę Seimo narių pagal partijų sudarytus sąrašus. Dabar veikiančios rinkimų sistemos atveju gana reikšmingos lieka ir partijos su jų programomis, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų, išryškėjusių esminių rinkimų sistemos trūkumų, kurie verstų svarstyti visos rinkimų sistemos keitimą. Lietuvoje nusistovėjusi rinkimų sistema, manau, gana gerai atstovauja rinkėjų interesams tiek vietiniu, tiek ir valstybiniu lygmenimis“.
Reikia pažymėti dar ir tai, kad mūsų šalyje nėra natūraliai susiformavusių apskričių (regionų) kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri suskirstyta į atskiras žemes. Lietuva – nedidelė valstybė, todėl jai negalima aklai taikyti kitose valstybėse veikiančių rinkimų modelių.
Todėl, pasak parlamentaro, nauja rinkimų sistema nieko kito, išskyrus sumaištį, neįneštų.
„Teisingumo ministrui būtų galima palinkėti, užuot kėlus tokias iniciatyvas, kurios, panašu, net Socialdemokratų partijoje nėra aprobuotos, imtis tiesioginių ir žmonėms reikalingų darbų“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas.
Ministro pareiga – pasiekti didesnį visuomenės pasitikėjimą teismais, nevilkinti visuomenės atstovų (tarėjų) dalyvavimo teismuose įteisinimo, Lukiškių įkalinimo įstaigos perkėlimo iš Vilniaus miesto centro, antstolių sistemos modernizavimo. Visuomenė laukia ir daugiau neatidėliotinų darbų, už kurių atlikimą atsakinga Teisingumo ministerija.
