Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas.
2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1452 įtvirtinama nuostata, jog naujai steigiamos įmonės bus registruojamos tik tuomet, kai jų pavadinimai atitiks lietuvių bendrinės kalbos normas ir bus suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK). Taigi B. Vėsaitės kreipimasis pirmiausia pribloškia pasipriešinimu valstybinei kalbai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma stebisi tokia B. Vėsaitės iniciatyva ir laiko ją nepagarbos ne tik lietuvių kalbai, bet ir įstatymui išraiška. J. Razma primena, kad Valstybinės kalbos įstatymas su diskutuojamais reikalavimais galioja nuo 1995 m. Iki 2004 m. juridinių asmenų atitiktį kalbos reikalavimams kontroliavo Valstybinis patentų biuras.
2004 m. sausio 1 d. pakeitus juridinių asmenų registravimo tvarką buvo palikta pačiam juridinio asmens steigėjui spręsti, ar pavadinimas atitinka Civilinio kodekso straipsnio 2.40 ir Valstybinės kalbos įstatymo str. 16 nurodytus kalbos reikalavimus. Taigi Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų vykdymas nebuvo kontroliuojamas, todėl įregistruota palyginti daug šių nuostatų neatitinkančių pavadinimų.
2012 m. gruodžio 5 d. priimtas ištaisantis padėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Pagal pataisytų Juridinių asmenų registro nuostatų 761 punktą Valstybinė lietuvių kalbos komisija VĮ Registrų centrui teiks konsultacijas dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Nutarimas buvo parengtas atsižvelgus į Kalbos komisijos Teisingumo ministerijai nurodytus teisinius ir procedūrinius trūkumus, dėl kurių į Juridinių asmenų registrą įtraukiami netaisyklingi įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai.
„Reaguojant į ministrės rodomą susirūpinimą užsienyje veikiančiomis bendrovėmis, pažymėtina, kad Civiliniame kodekse numatoma išimtis, kai užsienio bendrovė suteikia leidimą naudoti jos pavadinimą Lietuvoje registruojamam juridiniam asmeniui. Tad ministrės „rūpestis“ nieko bendra neturi su verslui draugiškos aplinkos formavimu, kadangi taisyklinga kalba viešame gyvenime savaime kuria sėkmingą visų mūsų bendravimą, – sako parlamentaras. – Užuot džiaugdamiesi nuo gegužės 1 d. suderinę tam tikros srities teisės aktų neatitikimus ir galimybe sklandžiai įgyvendinti valstybinės kalbos reikalavimus, sulaukiame ūkio ministrės akibrokšto, paniekinančio lietuvių kalbą“.
J. Razma išreiškė viltį, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė atmes šią ūkio ministrės iniciatyvą, kadangi ji prieštarauja šioms nuostatoms:
1) „Civilinio kodekso straipsnis 2.40. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas. 2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio“.
2) „Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“.
„Kita vertus, nors šiai Vyriausybei būdinga reikšti abejonių dėl valstybinės kalbos normų viešoje erdvėje, vis dėlto šį kartą ministrė vėl gali papildyti savo individualų „liapsusų“ sąrašą. Juolab kad ūkio plėtra šiandien galėtų turėti reikšmingesnių uždavinių“, – apibendrina Seimo narys.
