Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, jauni žmonės yra būtent ta visuomenės grupė, kuri pasyviausiai naudojasi savo aktyviąja rinkimų teise – beveik nebalsuoja ir patys vengia kelti savo kandidatūras vietos valdžios ar nacionaliniuose rinkimuose. Politika nūnai nebemadinga. Nors akylesniam politinių procesų stebėtojui ar jų dalyviui politika galėtų pasirodyti net įdomesnė už sporto varžybas ar šokių konkursus.Balsuoti ar emigruoti?
Vyrauja nuomonė, kad jauni žmonės nedalyvauja rinkimuose ir nesidomi politika dėl to, kad yra nusivylę valdžia ir netiki galintys ką nors pakeisti. Nemažiau nusivylę, net pasibjaurėję politikais yra ir mūsų šalies pensininkai. Tačiau pastarieji balsuoja iš pykčio.
Skirtingai nei vyresnio, pensinio amžiaus žmonės, jaunuoliai turi galimybę savo nepasitenkinimą valdžia išreikšti tiesiog išvažiuodami ir palikdami šalį. Dažnas dabar taip ir elgiasi. Jauni žmonės, mažiausiai apsirūpinę gyvenamuoju plotu, socialiai neprisirišę, neretai – rimtai nė nepradėję dirbti Lietuvoje, lengvai priima sprendimus emigruoti.
Tačiau pažįstu ne vieną emigrantą, kuris tvirtina: „Sugrįšiu, kai pasikeis valdžia“. Tik kas ją čia pakeis, jeigu jūsų nebus?
Lietuvoje iš viso yra beveik 200 tūkstančių studentų. Ar žinote, kad paskutinius Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo vos 40 tūkst. balsų daugiau? Noriu pasakyti, kad vien jaunimas savo balsais, jei tik norėtų, galėtų nulemti rinkimų nugalėtojus.
„Elito“ klubai
Dar yra manoma, kad jaunimas Lietuvoje iki šiol per mažai atstovaujamas, o jaunimo atstovų balsas - vis dar per tylus. Šią prasme pas mus susiklosčiusi iš tiesų paradoksali situacija: šalyje tikrai gausu įvairiausių jaunimo, studentų organizacijų. Kiekvienoje savivaldybėje teoriškai veikia jaunimo reikalų tarybos, sudarytos pariteto principu iš jaunimo ir vietos administracijos atstovų.
Instrumentų tikrai yra, tačiau ar jie efektyviai išnaudojami? O gal problema yra būtent ta, kad jaunimas atstovaujamas tik per jaunimo organizacijas? Tačiau kaip ir kokiu kitu efektyviu būdu galima išgirsti jaunimo balsą ir iškelti jo poreikius į politikų darbotvarkės viršų?
Vienas buvęs Vyriausybės narys kartą yra pasakęs apie jaunus žmones: „Kai jus eisite į rinkimus balsuoti taip tvarkingai, kaip tai daro pensininkai, tada mes jumis ir rūpinsimės“.
Kad panašūs veikėjai negalėtų sau leisti šitaip kalbėti, ypač aktyviai turi veikti jaunimo organizacijos. Negali būti uzurpuojamas jaunimo balsas ir jo vardu kalbama iš kitų pusės. Konsultacijos su jaunais žmonėmis turi vykti realios, o ne tik formalios ir deklaratyvios. Klausimai turi būti taip pat keliami ypač opūs, o ne tie, kuriuos „padiktuoja“ vienas ar kitas interesas.
Todėl didžiausia problema šiandien yra ta, kad mūsų jaunimo organizacijos, pačios to dar nesuprasdamos, jau tapo labai uždaru jaunimo „elito“ būreliu, kuriam labiau nei realios jaunų žmonių problemos rūpi jų pačių karjera aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Šiandien, kai tik vienas kitas išmintingas politikas dar tik pradeda mokytis, kaip bendrauti su jaunimu šiam suprantama kalba, mūsų jaunieji lyderiai spraudžia save į dalykinius kostiumus, nors dar nemoka susirišti kaklaraiščio, ir skuba mėgdžioti Seimo narių leksiką, dorai dar nė nesuvokdami ką norėtų pasakyti ar, juolabiau, nuveikti.
Regionų problema
Taip manančių nėra daug, bet aš pats esu įsitikinęs, kad jaunimo balsas nėra plačiai girdimas dar ir dėl to, kad jis dažniausiai sklinda ar yra skleidžiamas iš vienos vietos – sostinės Vilniaus. Žinome, kad ir provincijoje pastaruoju metu kuriami įvairūs jaunimo centrai, veikia visuomeninės organizacijos. Tačiau jų lyderiai neretai irgi svajoja tik apsivilkti dalykinį kostiumą ir įsitaisyti šiltame sostinės dangoraižio kabinete.
O kur jauni žmonės vietose – miestelių, rajonų savivaldybėse? Be abejo, kaip jaunas žmogus gali galvoti apie grįžimą į savo gimtą miestelį ar rajoną, kai mato ten vykstančių „viešų konkursų“ realybę, kai supranta, kad tai, jog užimtum bent kiek aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje esminiais kriterijais tampa asmeniniai santykiai su meru, administracijos direktoriumi ar priklausymas valdančiąjai partijai?
Taigi, kada veiksime? Aš neagituoju rengti revoliucijų. Neagituoju rengti mitingų. Aš tik raginu kiekvieną jauną žmogų pagalvoti ir suprasti, kad tik susijungus, aiškiai išreiškiant savo interesus ir idėjas įmanoma pasiekti rezultatų.
Juras Požela yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
www.pozela.lt
