Europos parlamento (EP) narys Justas Paleckis teigia, kad iki 2009 metų pabaigos Lietuva nespės susiderėti su Europos sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo, tačiau siūlo Vyriausybei nenuleisti rankų.
"Aš iš pokalbių Briuselyje susidariau įspūdį, kad einant teisiniu keliu Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo geriausiu atveju būtų galima pasiekti po to, kai ji kuriam laikui būtų uždaryta. Antra vertus, niekas nereikalauja nugriauti nei Ignalinos AE, nei Kozlodujaus AE Bulgarijoje, nei Bohunicės AE Slovakijoje", - interviu BNS sakė europarlamentaras, pažymėjęs, kad nors šansai persiderėti ir maži, tačiau įmanoma, kad ES sutiktų atnaujinti jau uždarytų AE veiklą.
J.Paleckis Lietuvai šiuo metu siūlo išsiaiškinti, kokių teisinių žingsnių reikia imtis norint pratęsti IAE veiklą ir pataria mažiau orientuotis į kai kurių partijų iniciatyvas rengti referendumą šiuo klausimu.
"Pirmiausia reikia turėti aiškų teisinį supratimą, kokių žingsnių pirmiausiai imtis. Kai kurios partijos, daugiau galvojančios apie rinkimus, apie populistinius dalykus, kalba apie referendumą, bet tai nebūtų realus žingsnis, padėsiantis nukelti IAE uždarymą", - teigė J.Paleckis.
Jis teigia pastaruoju metu apie IAE pratęsimą kėlęs klausimus susitikimuose su Europos Komisijos (EK), Tarybos nariais, taip pat teisinių aspektų žinovais EP.
"Kai mes kalbame Lietuvoje apie tuos dalykus, pamirštame svarbiausią - ES teise. Labai gerai, kad Vyriausybė užsako studijas apie techninius aspektus, apie tai, kas bus su elektros ūkiu uždarius IAE. Bet aš manau, kad reikia skubiai užsakyti studiją apie teisines IAE pratęsimo galimybes. Juk mūsų stojimo į ES sutartis tapo Bendrijos teises dalimi, ją pakeisti EK įgaliojimų neužtenka", - dėstė Lietuvos atstovas europarlamente.
Jis pažymi, kad pasiekti IAE veiklos pratęsimo galima tik sušaukus ES valstybių tarpvyriausybinę konferenciją (TVK).
"Tik TVK turėtų teisę priimti sprendimą leisti pakeisti mūsų stojimo į ES sutarties tam tikrus straipsnius. Jeigu TVK priimtų palankų mums sprendimą, jis dar turėtų būti ratifikuotas visų 27 valstybių parlamentuose", - sakė europarlamentaras.
J.Paleckis pastebi, kad šiuo metu Lietuvos siekis pratęsti IAE veiklą "beveik neabejotinai" patirtų nesėkmę net keliuose nacionaliniuose parlamentuose. Pasak europarlamentaro, skeptikų nuomonės keitimo turėtų imtis Vyriausybės vasario pabaigoje sudaryta komisijos, nagrinėsianti energijos tiekimo saugumo problemas uždarius IAE.
"Kad austrai nepritars - 99,9 proc. Kad nepritars tokios valstybės kaip Airija, tikriausiai Vokietija, Graikija, Kipras - irgi beveik neabejotina. Man atrodo, kad Aleksandro Abišalos (minėtos komisijos vadovas - BNS) paskyrimas įgaliotiniu yra neblogas žingsnis, kadangi jis turėtų padėti kuo greičiau pasiekti aiškumą. Mano siūlymas būtų kuo greičiau išnagrinėti teisinius aspektus. Antra - jam reikėtų važiuoti ne tik i Briuseli, bet ir į 26 valstybių sostines. Ten aišku gali vykti ir prezidentas, ir premjeras, ir ministrai, jų pašnekovai būtų žymiai aukštesnio rango. Bet jei premjeras ir ministrai nesuspėja, tai reikia važiuoti A.Abišalai, ir pirmiausia į Vieną, į Berlyną, į Dubliną - į skeptiškai nusiteikusių šalių sostines", - kalbėjo J.Paleckis.
Lietuva svarsto galimybę pratęsti IAE darbą, nes naują jėgainę ketina pasistatyti per maždaug dešimtį metų, tuo tarpu antrąjį Ignalinos reaktorių planuojama sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais.
Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekusi branduolinės energijos Lietuvos elektros gamybos ūkis taptų visiškai priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
