Sezono atidarymo proga, rugsėjo 25 d. Juozo Miltinio dramos teatro žiūrovams bus parodyta režisieriaus Sauliaus Varno premjera „Kai mes mirę nubusim...“, pagal Henriko Ibseno pjesę.
H. Ibsenas (1828-1906) – vienas žymiausių Norvegijos dramaturgų, dažnai vadinamas šiuolaikinės dramos pradininku. Dramaturgo kūryba vertinama kaip skandalinga, nes ji peržengė 19 a. antros pusės idealizuojamą moralę ir jos nustatytus kanonus. Jo pjesėse alsuoja realus personažų gyvenimas tikroviškomis aplinkybėmis. H. Ibsenas kūryboje įtvirtino realizmo principus, kuriuos vėliau išplėtojo A. Čechovas ir kiti dramaturgai. Rašytojo kūrybinę biografiją sudaro ne viena dešimtis dramų, poezijos tekstų. Nemažai rašytojo dramų įvairiu laikotarpiu pastatyta ir Lietuvos teatruose.
H. Ibsenas gimė pasiturinčių pirklių šeimoje nedideliame Norvegijos uoste Skien. Tačiau šeimą užgriuvus finansiniams nepritekliams, jaunasis Henrikas paliko namus. Sulaukęs 15 metų, išvyko į Grimstatą, kur įsidarbino vaistininko padėjėju. Čia ir gimė pirmosios H. Ibseno pjesės. 1850m. išleido pirmąją pjesę „Katilina“, bet ji nebuvo pastatyta. 1850m. išvyko į Oslą, ketindamas studijuoti universitete, bet sostinės politiniai įvykiai užvaldė jaunuolį. H. Ibsenas aktyviai įsitraukė į sostinės politinį gyvenimą, bet kūrybos neatsisakė: rašė straipsnius, kūrė pjeses. 1952m. išvyksta į Bergene, į Norvegų teatrą. Sukaupęs neįkainojamą teatrinę patirtį, grįžo į Oslą ir buvo pakviestas dirbti režisieriumi Nacionaliniame teatre. 1864m. viską metė ir išvyko į Italiją, į Sorentą. Į tėvynę grįžo tik po 27 metų. H. Ibsenas mirė 1906m. gegužės 23dieną Osle (Kristianijoje). Rašytojo dramos įeina į pasaulio teatrų repertuarų aukso fondą, tai „Nora“(„Lėlių namai“), „Peras Giuntas“, „Šmėklos“, „Brandas“, „Heda Gabler“.
Pjesė „Kai mes mirę nubusim“(1899m.) – paskutinė H. Ibseno pjesė, tai jo kūrybos finalas, apnuoginantis autoriaus sielą, jos skaudulius. Ši drama apie supratimą tikrųjų gyvenimo vertybių ir prasmių, kurios pavėluotai aplanko mus, kai nebeturime dėl ko gyventi ir mūsų bandymas įkopti į pačią aukščiausią gyvenimo viršūnę yra pavėluotas. Pjesė – mistiška, veikėjai – apgaubti paslapties. Tai paskutinis H. Ibsenos kūrybos atodūsis, kurį išgirsti ir pajusti turėtume visi.
„Kodėl gi tokį susidomėjimą sukėlė ši pjesė vos tik išvydusi dienos šviesą ir kodėl gi šis autoriaus kūrinys ir dabar nepaliauja traukęs teatro režisierių dėmesį įvairiausiose šalyse? Manau, kad pirmiausia traukia jo personažų vidinė jėga, jų laikas yra toks intensyvus tokia lavina įvykių juos užgriuva per labai trunpą laiką, tiesiog, užburia mus jų žutbūtinė ir net beviltiška kova už savąją svajonę - galima tai įvardinti Meilę“, – sako režisierius Saulius Varnas.
Režisierius S. Varnas sako, kad H. Ibsenas yra dvasios revoliucionierius – jo personažai yra aukščiau gerbuvio, jie pasitikintys savimi – jie gali apginti save ir pasiruošę net patį likimą iškviesti lemtingai kovai, neblogiau nei Makbetas, tačiau aplinkybės neleidžia jo herojams laimėti ir galiausiai viską paverčia į nieką.
