Justinas Mikulskis, būdamas tik 25‒erių metų, jau yra įtrauktas į Muzikos leidybos ir informacijos centro elektroninės muzikos kompozitorių ‒ atlikėjų sąrašą. Jo kuriamos tokios ambient muzikos selekcijos, kaip „Now, Voyager“, įkvepia ne vieną akademinės bendruomenės atstovą, o rašytojas Mindaugas Peleckis Justiną netgi pristatys šiuo metu rengiamoje enciklopedinėje knygoje apie žymiausias muzikos asmenybes Lietuvoje.
Toli nuo miesto garsų ir kvapų pabėgome pasikalbėti į valtį Platelių ežero viduryje.
Pseudonimas S13 – Secret Thirteen ‒ gana mistiškas. Kodėl pasirinkai būtent tokį pavadinimą?
Matai, skaičius trylika fatališkai lydi mane visą gyvenimą. Jis tarsi kelrodis į būsimus tikslus, kurie nėra visada apčiuopiami, o per S13 aš juos ištraukiu iš pasąmonės į realybę. Tai tarsi mano persikūnijimas į garsą, į beformę energiją.
Tai S13 tavo pasąmonės garsinė išraiška?
Ne tik garsinė, bet ir raidinė. Laikui einant, pseudonimas įgyja vis didesnę prasmę ir mastą, aprėpia muziką plačiąja prasme ‒ leidyba, kūryba ir jos skatinimas, selekcijų rinkimas, muzikos sklaida.
Sakydamas „sklaida“ turi omeny savo elektroninės muzikos puslapį „Electronic music official“?
Ne tik. Neseniai paviešinau dar vieną savo projektą – internetinį muzikos ir meno žurnalą „Secret Thirteen“.
Gal pirma pakalbėkime apie „Electronic music official“. Kas tai per projektas?
„Electronic Music Official“ yra socialiniame tinklapyje „Facebook“ įkurtas puslapis, kurio tikslas labai elementarus ‒ priminti senuosius elektroninės muzikos pionierius ir pristatyti naujus muzikinės scenos talentus. Kadangi esu muzikos gurmanas, linkęs edukuoti žmones (šypsosi), visada stengiuosi parinkti muziką tiek pažengusiam, tiek pradedančiajam klausytojui.
O tu nemanai, kad „Facebook“ ir taip labai daug panašių puslapių?
Tikrai ne. Šis puslapis kitoks netgi viso socialinio tinklapio mastu, nes „Electronic Music Official“ nėra susikoncentravęs į konkretų muzikinį žanrą. Kiekvieną dieną puslapis atnaujinamas nauja informacija ‒ naujais kūriniais, naujienų pranešimais, nemokamos muzikos leidiniais ir įvairiausių muzikos stilių savaitinėmis kompiliacijomis, atrenkamomis iš viso pasaulio. Beje, kartais netgi suteikiame galimybę laimėti ir muzikinius kompaktus.
O kaip tavo kitas projektas ‒ „Secret Thirteen“ žurnalas? Kokia jo idėja?
Siekiame supažindinti skaitytoją su talentais, įkvėpti kasdieniame gyvenime ir, aišku, edukuoti. Pati idėja kilo matant perteklių ir chaosą daugumoje panašaus pobūdžio svetainių. Tikrai nesigiriu, bet manau, kad mes esame išskirtiniai savo kokybišku ir koncentruotu turiniu, glaustumu ir išsamumu. Be to, neprarandame vaizduotės ir taupome skaitytojo laiką (juokiasi).
Šiame žurnale taip pat nesikoncentruoji į konkretų muzikinį žanrą?
Visų pirma, žurnalas „Secret thirteen“ yra platforma, kuri skirta ne tik muzikai, bet ir menui. Tačiau jei kalbėsime apie muziką, tai pirmenybė, aišku, teikiama akademinei, gilesnei muzikai.
Kodėl pasirinkai būtent akademinę muziką? Ji užima svarbią vietą tavo gyvenime?
Tikrai taip. Vertinu muziką, kuri turi išliekamąją vertę, verčia pasinerti į savianalizę ir, svarbiausia, skatina mąstyti. Akademinė muzika būtent ir yra tokia muzika. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad akademinės muzikos bendruomenė pagaliau pradeda išgyventi geruosius, muzikos paplitimo, metus.
„Muzikos paplitimo metus“?
Taip. Žmonės vis labiau įsitraukia į kontaktą su Vakarų šalių kultūra ne tik keliaudami, bet ir internetu. Tokiu būdu įnešama vis didesnė įvairovė į Lietuvos akademinės muzikos aplinką ir suvokimą. Plečiasi klausytojų ratas, kuris laikui bėgant išsiplėtoja iki koncertų lankymo, netradicinių pasirodymų, tarpdisciplinių projektų, diskusijų apie menus ir taip kelia, apskritai, visą šalies kultūrą. To pavyzdys ‒ anšlagas Alva Noto vykusiame pasirodyme ir parodoje, vis daugiau organizuojamų meno ir muzikos simbiozės renginių netgi mažesniuose miesteliuose.
Plečiasi ir pačių kūrėjų gretos, kurie į muziką žiūri inovatyviai ir kosmopolitiškai, neapsiribodami Tėvynės sienomis, pavyzdžiui, Tautvydas Bajarkevičius, Artūras Bumšteinas ar naujieji vardai, kaip Patris Židelevičius, Avaspo. Aišku, tie patys socialiniai tinklai irgi daro nemažą įtaką, kad akademinė, išliekamąją vertę turinti muzika plistų.
Kadangi jau artėjame kranto link, dar papasakok apie savo ateities planus be jau minėtos muzikos ir meno sklaidos. Galbūt nersi į akademinės muzikos kūrybą?
Matai, gana sudėtingas klausimas, nes aš nuolat keičiuosi ir vis užsibrėžiu naujus planus. Šiuo metu kuriu daugiau šešėlyje, o ateityje turiu planų įkurti įrašų leidyklą ir leisti talentingų, jaunų atlikėjų kūrybą. Vėlgi bus neapsiribojama stiliuose. Mano planuose taip pat yra sukompiliuoti ir įrašyti keletą ilgai brandinamų selekcijų sklaidai internete.
Na ką, ačiū už tikrai įdomų pokalbį. Tikiuosi, kad tavo veiklą bei kūrybą ir toliau lydės sėkmė.
Ačiū ir tau, man taip pat buvo smagu pasidalinti savo mintimis ir vizijomis.
Valtis pasiekė Platelių ežero prieplauką.
Margarita Niedvaraitė
