Jonas Mačiulis po pergalės prieš Argentiną sakė, kad laukia dar svarbesnės rungtynės nei buvo šios, ir patikino – amerikiečiai įveikiami.
– Jonai, tai buvo pirmos rungtynės, kurių pradžios nepramiegojote...
– Tuo, aišku, džiaugiuosi. Išėjome susikaupę nuo pat pirmų minučių. Visi degėme noru nepraleisti šanso kovoti dėl medalio ir atkeršyti Argentinai už pralaimėjimą olimpiadoje. Manau, tai tikrai užvedė visus ir visi ėjo kovoti nuo pirmos minutės.
– Saldus keršto jausmas?
– Saldus, bet dar nėra kuo džiaugtis. Dar nieko nelaimėjome, reikia eiti tolyn. Laukia dar dvejos rungtynės – pačios svarbiausios.
– Prieš rungtynes buvo daug kalbama, kad Argentina labai patyrusi komanda, mūsų – jauna komanda. Taigi jaunimas laimėjo prieš patirtį?
– Patys matėte, mes pradėjome bėgti greitai, paspaudėme jų pagrindinį žaidėją Scolą. Iškart pasimatė, kad jie bando lėtą žaidimą žaisti. Mes energingesni. Šiandien jaunystė ir energija nugalėjo.
– Anksčiau tritaškių pataikymas buvo problema. Šįkart pataikė kone visi. Kas tai lėmė?
– Kai gera diena, kai visi ant sparnų, tai ir tie metimai krenta. Net Simas įdeda į krepšį. Nežinau, kas pasikeitė, paprasčiausiai buvo gera diena. Kai emocijos geros, tai ir krenta.
– Kada patikėjote pergale?
– Patikėjome tada, kai nuskambėjo paskutinis teisėjų švilpukas. Aišku, visi matė, kad šiandien mes geresni. Jei būtume pralaimėję, turėdami 20 taškų pranašumą, būtų buvę skaudžiau nei olimpiadoje.
– Atrodė, kad pabaigoje netgi buvo sunku prisiversti žaisti...
Gal ne visai taip. Tiesiog po to jie pradėjo grubiau žaisti, matėme, ir Toma Delininkaitį specialiai stūmė į šoną statydami užtvarą, ir panašiai. Taip pralošinėdami ėmė ne visai sportinį elgesį demonstruoti. Aišku, nenorėjo nuleisti rankų, kovojo iki galo, bet tas elgesys nebuvo labai sportiškas.
– Kaip tiksliai pavyko įgyvendinti trenerio planus?
– Sunku pasakyti. Svarbiausia, kad įgyvendinome pagrindinį tikslą – laimėti.
– Amerikiečiai įveikiami?
Įveikiamos visos komandos. Jei žaisime su tokiu pat užsidegimu ir nusiteikimu, tikrai įveiksime ir amerikiečius. Nauja diena, nauja istorija.
– Jau daug padarėte. Ar galima iš jūsų tikėtis dar daugiau šiame čempionate?
– Esame jauni, stengiamės kovoti. Galbūt dauguma dar negalime pasigirti tam tikrais individualiais dalykais, bet esame komanda. Komandos, o ne induvidualistai, dažniausiai ir laimi
– Ar suvokiate, ką jau padarėte?
– Manau, suvoksime tik po kurio laiko. Mums tą patį kartojo, kai pasaulio jaunimo čempionais tapome. Dar negyvename pergalės džiaugsme, nereikia užmigti ir reikia kovoti dar dvejose rungtynėse.
– Draugiškose rungtynės Madride su JAV kovėmės du kėlinukus, ką reikia padaryti, kad pakovotume visus keturis?
– Negaliu pasakyti, kad Madride nekovojome. Tiesiog buvo įvairūs trenerio bandymai, užduotys įvairiems žaidėjams. Aišku, buvo svarbi ir pergalė, bet buvo svarbūs ir kiti dalykai. Dabar nėra kur trauktis, reikės tik pergalės. Ar patobulėjome per tą laiką, parodysime poryt.
Julius Bliūdžius
