Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso užbaigė ilgą kivirčą tarp Italijos ir Maltos. Šie nesutarimai kilo dėl daugiau kaip 140 Afrikos migrantų, kuriems Roma pagaliau sutiko suteikti prieglobstį.
Be to, pirmadienį dar viena migrantų grupė iš turkų krovinių laivo, kuris juos išgelbėjo jūroje, nukreipta į pietų Siciliją. Išsigelbėjusiems afrikiečiams taip pat pradėtos prieglobsčio suteikimo procedūros.
20 migrantų grupė, kurioje buvo daug nukentėjusiųjų per katastrofą jūroje, evakuota į Italijos Lampedūzos salą. Taigi, visi nesutarimai tarp Italijos ir Maltos prasidėjo tada, kai du laivai, plukdę 140 Afrikos migrantų, jūroje patyrė katastrofą.
Nors gelbėjimosi valtys ir buvo surastos nutolusios vos per 41 mylią nuo Lampedūzos (tai 65 mylios nuo Maltos), Roma pabrėžė, kad Maltos pareiga buvo priimti šiuos migrantus.
Italijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad ji sutiko paimti katastrofoje nukentėjusius afrikiečius tiktai po J. M. Barroso įsikišimo. Tuo labiau, kad EK vadovas šią situaciją aptarė tiek su Italijos premjeru S. Berluskoni, tiek ir su jo kolega iš Maltos – L. Gonzi.
Taigi, nors šis sprendimas ir buvo priimtas "išimtinai atsižvelgiant į skausmingą humanitarinį incidentą pabėgėlius gabenusiame laive“, Italijoje ir toliau netyla diskusijos, jog Malta privalėjo priimti šiuos afrikiečius. Tokios diplomatinės pozicijos laikosi netgi Italijos URM atstovai bei pats užsienio reikalų ministras.
Italijos diplomatai akcentuoja, kad „Maltos vyriausybė nesilaikė Europos Sąjungos prašymo ir EK vadovo Barroso raginimų gerbti paieškos ir gelbėjimo taisykles jūroje". Vis dėlto Malta tvirtina, kad migrantai buvo surasti italų vandenyse ir todėl maltiečiai neturėjo jokio įsipareigojimo priimti juos.
"Europos Komisija ir jos vadovas padarė tai, kas buvo būtina, kad surastume humanitarinį sprendimą, ir mes esame patenkinti, kad šis sprendimas buvo priimtas teisingai," – spaudos konferencijoje pabrėžė Maltos atstovai.
Savo ruožtu Europos Sąjungos vadovas Barroso padėkojo Turkijos prekybiniam laivui, vykdžiusiam sėkmingą gelbėjimo operacijai, nors ir patikino, kad bendromis pastangomis imigrantai galėjo būti išgelbėti greičiau.
Europos Sąjungos teisingumo komisijos narys J. Barrotas taip pat pabrėžė, kad nelegali migracija yra visos Europos problema ir kad svarbiausias prioritetas turi būti skiriamas glaudesniam bendradarbiavimui su tranzito šalimis, ypač Egiptu, Tunisu, Libija. ES pareigūno nuomone, glaudesnis bendradarbiavimas padėtų geriau valdyti migracijos srautus ir tendencijas.
Taigi, šį kartą dvišalis ginčas išsisprendė gan greitai. Vis dėlto, tai nebuvo pirmas diplomatinis nesutarimas tarp Europos Sąjungos narių ir kaimynų dėl to, kas turi priimti nelegalius migrantus. 2007 m. gegužę, panašus kivirčas prasidėjo tarp Maltos, Ispanijos ir Libijos dėl daugiau kaip 26 Afrikos migrantų, kurie buvo išgelbėti po trijų dienų dreifavimo jūroje. Nei viena valstybė nepanoro jų priimti nepaisant to, kad emigrantai išsigelbėjo tik įsikibę į prie žvejybos valties pritvirtintus tinklus.
Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau kaip pusei iš 67 000 migrantų, Europos Sąjungą pasiekusių jūra, buvo suteiktas prieglobstis Italijoje ir Maltoje.
