Pasak jo, Briuselis ir toliau palaikys Graikiją, jeigu šalyje bus toliau vykdomos reformos. „Mes padarysime visa, kas įmanoma, kad būtų išsaugotas euro zonos stabilumas“, – pastebėjo valdininkas po derybų su Graikijos premjeru Antoniu Samaru.
Tuo tarpu JAV banko „Citi“ ataskaitoje prognozuojama, kad Atėnai paliks euro zoną per artimiausius du tris ketvirčius. „Citi“ analitikai vertina euro atsisakymo Graikijoje galimybę 75 procentais.
Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poor's“ savo ruožtu birželio 5 dieną įvertino Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybę 1:3 santykiu. Atėnų sprendimą atsisakyti euro gali paskatinti keli veiksniai, vienas iš jų – nesugebėjimas įgyvendinti reformas, dėl kurių buvo susitarta su Europos Sąjunga (ES), Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos centriniu banku (ECB).
Graikijai pasitraukus iš euro zonos, euro zona automatiškai nesubyrėtų, bet pasitikėjimas bendrąja Europos valiuta ilgam susilpnėtų. Tokiomis aplinkybėmis „S&P“ rekomendavo euro zonos šalims kiek įmanoma greičiau parengti patikimą ir lankstų finansinės paramos mechanizmą šalims, patiriančioms sunkumų.
