Tokį trenerio dvyliktuko pasirinkimą jau seniai buvo galima atspėti. Priekinė linija gan stipri, tad kam ją silpninti. To labiau, kad tik R.Javtokas nebando mesti iš toliau. Kiek prisibijo J. Valančiūnas. Kai kada kaip atakuojantys gynėjai sužiba broliai, taikliai mesteli nuo tritaškio ribos Motiejūnas ar Kuzminskas. Gynėjams tai ir priklauso daryti. Įsivažiuoja M.Kalnietis, nardo po krepšiu kiti "mažiukai". Suoliukas lygus, tad fizinę kondiciją tapo įmanoma išlaikyti viso mačo eigoje. (išskyrus supasavus prieš graikus).

Lietuvos rinktinė, jei napadarys kokios "kliurkos" kokiame ketvirtfinalyje, manau, be medalių negrįš. Ir tai bus tikrai puiku. Kovoje dėl aukso reikia ir laimės... Prisimenu šūksnius "Laurai kablį, Laurai kablį". Lauritėnas vyresnysis nuo senos baudos aikštelės linijos iš dešinės pusiau kabliu iš dešinės pusės nuo lentos švysteli ir tekit... Klykėm iš džiaugsmo... Kamuoliai tada buvo mažiau šoklūs, tad nuo lentos kamuolys skylę pats susirasdavo. O dabar? O dabar matome absurdiškas trajektorijas. Žaidėjas atlėkęs dideliu greičiu, jei meta iš poros metrų, tai aukštai nuo lentos atšokęs kamuolys trinktelį į lanko priekį ir lekia lauk. Jei taip būtų kartą kitą, tai dar nieko. Tai jau tapo ...liga.

Kai prieš kelis metus daug diskutavau apie sportininkų psichologinio pasiruošimo trūkumus, buvau jau net išjuoktas, kaip diletantas. Ir šiandien galvoju, kad rinktinė ir turtingesnės komandos turi turėti psichologo etatą, kuris ne tik iš anksto galėtų pajusti psichologines net ir individualias duobes, bet ir padėti jų išvengti. Ką reiškia tokios dažnos rungtynių pradžios, kai beveik visi kelias minutes drebinasi...? Dar keisčiau atrodo Lietuvos baudų mokykla. Jei tokia yra. Paima toks raumenukų prisiauginęs J,Valančiūnas ir pradeda prieš baudos metimą stipriai kamuolį į parketą mušti. Supranti, kad nervuojasi... R.Javtokui irgi kamuolys per lengvas, bet nors už ausies prieš mesdamas jo nebelaiko. Žaidėjas gali nepataikyti pirmos baudos, nes kartais net matai, kad žaidimo stresas dar valdo. Tačiau jei pirma pataikyta, tai antra - privaloma. Per treniruotę mėtyt iš statiškos pozicijos galima, bet,manau, dar didesnė nauda būtų apibėgti po kiekvieno metimo mažą ratuką. Taip būtų geriau pasiekiama varžybinė situacija.

Apie krepšinio kamuolio skriejimo trajektorijas, manau, disertacijas galima parašyti. Dičkiai iš arti apie trajektoriją dažnai visai pamiršta... Tada reikalingas išskirtinis tikslumas. Jau daugiau pamatom užslaptintų padavimų pro nugarą atbulai ir pan. Tai gražu... Buvome jau beveik pamiršę. Nebematau metimo iš toliau dviem rankomis per savo galvą. O juk tai dažnai vienintelė išeitis, kai dengiant laikas baigiasi. Daug ką galėčiau paplepėti. Treneriai tą žino kur kas geriau, tačiau vis negirdžiu, kad su video medžiaga būtų aktyviai dirbama individualiai. Žinoma, tai trenerių komandos rūpestis. Trenerių derinius reikia žinoti ir iš miego pašokus. Tačiau žaidimo metu reikalinga improvizacija pagal situaciją. Būna keista matyti, kai atakuojantis gynėjas būdamas laisvas prie tritaškio ribos paleidžia kamuolį ratu Sulaukia vėl. Tada meta per rankas...

Tikiu ir linkiu mūsų krepšinio komandai daug sėkmės EČ.