Jonas Kazlauskas, kurio vadovaujama Lietuvos rinktinė po pratęsimo išplėšė pergalę prieš Juodkalnijos rinktinę, pripažino, kad jo auklėtinių žaidimą labiausiai žeidė pralaimėta kova dėl atšokusių kamuolių ir pavėluota reakcija į pasikeitusią varžovų gynybą. „Aišku, gerai, kad laimėjome“, – sakė jis.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sekmadienį po įtemptos ir daug nervų kainavusios dvikovos po pratęsimo 77:70 įveikė Juodkalnijos krepšininkus ir iškovojo trečią pergalę iš eilės. Tai – tvirtas žingsnis kito etapo link.
„Rungtynės buvo ypač sunkios, varžovai buvo pasiruošę labai gerai. Kaip varžovų treneris sakė, jiems tai buvo paskutinis šansas“, – kalbėjo J. Kazlauskas.
Anot jo, pradžioje brolių Lavrinovičių siurprizas suveikė, tačiau neatkovoti kamuoliai gynyboje žeidė komandą: „Vėl atsiradęs nervingumas padarė tai, kad nesugebėjome atkovoti 7 kamuolių per paskutines minutes, nesugebėjome subauduoti, kai buvo T. Rice‘o tritaškis, ir labai sunkioje kovoje laimėjome pratęsimą. Aišku, gerai, kad laimėjome. Kovoti vyrai kovoja, bet kažką truputį reikia pakeisti.“
– Kodėl broliai Lavrinovičiai pradėjo rungtynes starto penkete?
– Mes taip pat analizuojame rungtynes ir varžovų visas žaidimas susiveda arba į „du prieš du“ su T. Rice‘u, arba centravimas nuo žemo „ūso“. Jie turi galingus vyrus, kurie tai gerai daro. Mums prieš juos nebuvo paranku žaisti su Linu Kleiza. Aišku, jei būtų laisvi metimai, geras judėjimas, daug taškų, galbūt taip. Bet šiuo atveju jie turėtų ūgio ir jėgos persvarą. Iš esmės brolių variantas pasiteisino.
– Kodėl nežaidė Martynas Pocius?
– Norime laimėti ir sunku žaisti visas rungtynes su 12 žaidėjų. Galbūt aš šiandien neteisus dėl Roberto Javtoko, bet buvo tokios rungtynės, tokia situacija. Kažkaip mes vyriškai išspręsime tą klausimą.
– Bet ar trys gynėjai nepavargs čempionate?
– Pirmiausiai reikia patekti į kitą etapą, o tada galvoti, ar gynėjai ištemps. Jei žaisime su visais, galime dar ir nepateks į kitą etapą.
– Ar galite prisiminti paskutinę rungtynių ataką prieš pratęsimą?
– Buvo daug chaoso paskutinėse atakose. Pradėjome gražiai, turėjome dviems perdavimais atiduoti kamuolį po krepšiu, bet nuovargis, gal dar kas ir gavosi taip, kad jie užspausdavo žaidėjus su kamuoliu, o mūsų šone kampai neatsidengdavo, kad galėtume trikampiu perduoti kamuolį. Kiek apie tai kalbėjome, tai buvo problema. Kai jie atkirsdavo tą pirmą „du prieš du“, mūsų judesys sustodavo.
– Laimėjome dėl Kšištofo Lavirnovičiaus gero žaidimo?
– Mes žinojome, kad jie geri žaidėjai, bet reikia susimąstyti, kai jūs pristatydavote mus su geriausia ir stipriausia priekine linija, tačiau kaip čia su tais atkovotais kamuoliais (lietuviai pralaimėjo kovą dėl kamuolių 31:44 - red. p.).
– Jonas Mačiulis minėjo, kad pirmą kartą buvo komandinis žaidimas. Pritariate?
– Vyrai labai stengiasi, viską daro. Galima būtų daug apie tai kalbėti, bet ne šiandien. Tas judesiukas pradžioje buvo tikrai gražus atsiradęs. Tačiau kartais tas pacentravimas buvo per didelis, mes „užsileidome“ iš trijų sekundžių, kartais nepersiorientavome kai jie pakeisdavo kelis kartus gynybą. Mes ne visada adekvačiai reaguodavome ir tai mus žeidė.
– Kaip vertinate šansus patekti į kitą etapą?
– Rytoj dar vienos labai sunkios rungtynės.
– Ar šios rungtynės buvo sunkiausios čempionate?
– Visos rungtynės labai sunkios. Kartais pagalvoji, kam treneriui tiek nervų (juokiasi).
