- Šiandien jus galime stebėti įvairiuose amplua – aktorės, laidų vedėjos, modelio. Sakykite, kuris jums jaukiausias?
- Hm... Aš manau, kad kiekvienas gyvenimo etapas yra vienodai svarbus, duoda ką nors naujo. Tai, kas buvo, tampa istorija, tai, kas vyksta šiandien, yra dabartis, o tai, kas vyks rytoj, bus ateitis. Su kiekviena patirtimi einame į priekį. Svarbu, kad nestovėtume vietoje. Neskirstau savo darbų į jaukesnį, mielesnį. Man svarbiausia yra tai, kad turiu veiklos.
- Sėkmė jums šypsojosi modelio karjeros srityje. Sakoma, kad toks darbas yra alinantis – negali valgyti tai, ko nori ir kada nori, reikia fiziškai daug judėti, kad kūno linijos išliktų tobulos. Tai tiesa?
- Man sunku atsakyti į šį klausimą, nes modelių pasaulyje sukausi ne tiek ilgai kaip kitos merginos, kurios atsiduoda tam visu kūnu ir siela. Apie tai pasakoti galiu tik tarsi pro šydą. Žinoma, yra daug situacijų, kai mergaitėms tenka save pakankinti. Tačiau man ši patirtis svetima. Buvau normalus vaikas.
Man visiškai nebuvo sunku, nes į modelio darbą žiūrėjau kaip į galimybę pamatyti pasaulį, kitas kultūras, pabūti tarp kitų žmonių. Juolab kad man buvo vos penkiolika, kai žengiau podiumu pirmą kartą. Be to, tikriausiai ne kiekvieni tėveliai yra pajėgūs savo atžalas išleisti ar padovanoti kelionę, kad ir į kokią Japoniją. Kai kurie žmonės visą gyvenimą neturi tokių galimybių, todėl aš džiaugiuosi, kad šis darbas man suteikė daug galimybių pažinti pasaulį.
- Esate nepriekaištingos figūros. Kokių priemonių imatės, kad išlaikytumėte dailias kūno linijas? Ar laikotės specialių dietų? Gal sportuojate?
- Ne, nesilaikau jokių dietų. Jeigu dabar išduočiau, kur ir ką valgau, turbūt būtų labai baisu! Pirmiausia už tai, kokia esu, dėkoju tėvams. Mano kūno linijas lėmė genetika, nes tikrai nieko ypatingo nedarau, apskritai mažai turiu laiko sau, sportui ir kitoms grožio procedūroms, veikloms. Norėčiau tuo užsiimti, tačiau tikrai ne dėl to, kad numesčiau svorio, dailinčiau figūrą. Tiesiog dėl geresnės savijautos, geros nuotaikos. Žinoma, darbų gausa neleidžia man užsisėdėti, lakstau daug, tačiau kiti mano kūno kampeliai lieka neišjudinti. Vis dažniau pagalvoju apie tolesnes ateities perspektyvas, suvokiu, kad metų daugėja, todėl reikėtų užsiimti kokia nors fizine veikla. Juk daug lengviau užsiimti prevencinėmis priemonėmis, negu po to taisyti tai, kas iš tiesų nepataisoma.
- Kaip manote, ar ne per daug dėmesio žmonės skiria kūno grožiui?
- Dabar, kai man jau daugiau metų, stebiu tą kūno kultą iš šalies. Žmonės labai sureikšmina kūnišką grožį, į pirmą planą iškeldami liekną kūną. Tai nėra gerai. Svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kas yra mūsų visų viduje. Nesąžininga pagal vieną šabloną kartelę kelti ir kitiems. Juk kiekvienas esame skirtingi.
- Šį pavasarį baigėte aktorystės studijas. Ar tokio kelio pasirinkimui kokios nors reikšmės turėjo jūsų pirmasis vaidmuo seriale „Moterys meluoja geriau“?
- Taip, man patiko vaidmuo, aktorystės skonis - tą matė aplinkiniai. Be to, mane supo daug šios profesijos atstovų, kurie tapo man stimulu eiti į priekį, domėtis šia sritimi. Aktoriaus karjera Lietuvoje sunki. Akademija paruošia daug aktorių, tačiau labai mažai jų sulaukia kokių nors pasiūlymų.
- Jums pasiūlė vaidmenį naujame lietuviškame filme „Vardas tamsoje“. Rodos, nė kiek nedvejodama sutikote...
- Visų pirma pagaliau esu diplomuota aktorė. Šis pasiūlymas yra studijų apvainikavimas, ženklas, kad ėjau teisingu keliu.
Man labai patiko romanas, pagal kurį ir statomas šis filmas. Iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės jaučiu palaikymą. Komanda labai „užsidegusi“, gera su ja dirbti, tvirtai tiki tuo, ką daro. Kai visa tai pamačiau atėjusi išbandyti vaidmens, supratau, kad noriu dirbti su šia komanda. Pats tardytojos padėjėjos vaidmuo mane sužavėjo, tuo, kad filme ir gyvenime esame visiškai skirtingos moterys. Būtų visiškai neįdomu vaidinti save ar bent jau į save panašią.
Laura Valeikaitė
