Lygių galimybių plėtros centro duomenimis, beveik 250 Vilniaus miesto gatvių suteikti vyriški asmenvardžiai ir tik 39 moterų vardai. Ne ką geresnė padėtis šia prasme ir kituose Lietuvos miestuose.
„Esama daugybė Lietuvos valstybės, krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims nusipelniusių moterų, kurių vardai galėtų būti suteikti naujoms sparčiai augančios miesto gatvėms. Turime parengę siūlomų moterų asmenvardžių sąrašą, kurį ketiname ir toliau pildyti. Jame yra istorinių moterų, mecenačių Sofijos Alšėniškės, Uršulės Pranciškos Radvilienės, taip pat menininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės, kitų garsių moterų pavardės. Aišku, jos nėra labai gerai žinomos plačiajai visuomenei, bet lygiai taip pat miestuose yra daugybė gatvių, pavadintų ne visiems gerai žinomų vyrų vardais“, - Eltai teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Pasak jos, parengtas pusšimčio moterų asmenvardžių sąrašas yra atviras visiems ir gali būti pildomas. Naujųjų laikų ir šio amžiaus garsių moterų pavardėmis miestų ir miestelių gatvės dar negreit galės būti pavadintos, mat taisyklės nustato, kiek metų turėtų praeiti nuo šių moterų mirties, todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu atsirastų edukologės Meilės Lukšienės, literatūrologės Vandos Zaborskaitės ar rašytojos Jurgos Ivanauskaitės gatvės.
„Apie moteris Lietuvoje prisimenama tik tuomet, kai reikia kuopti sunkmečio padarinius, tačiau formuojant istorinę atmintį jų nuveikti darbai pamirštami. Užuot suteikus pelnytą pripažinimą, kiekvienais metais sąžinė raminama dalinant greitai vystančių gėlių puokštes. Todėl moterys Lietuvoje ne šiaip išstumiamos į paraštes. Jos tampa nematomos kultūros, istorijos, mokslo, politikos srityse. Jų nerandame ir gatvių pavadinimuose“, - teigia Tarptautinės moters dienos išvakarėse paskelbtos iniciatyvos autoriai.
